Nuostabaus balso savininkė, 2016-ųjų realybės šou „X faktorius“ laimėtoja Iglė Bernotaitytė atvira: užklupusi šlovė buvo netikėta, teko išmokti gyventi kitaip ir perkainoti vertybes. Dainininkė pasakoja apie kūrybą, pomėgius, pasiekimus, tačiau pažymi nesanti atvira knyga ir tam tikrus gyvenimo etapus pasiliekanti sau.
Trumpa dosjė
Gimimo data. 1999 11 15.
Zodiako ženklas. Skorpionas.
Mėgstamiausia spalva. Raudona.
Akių spalva. Žaliai pilka.
Mėgstamiausias filmas. „Kuždesių sala“.
Dabar skaitoma knyga. Roberto A. Monroe „Galutinė kelionė“.
Skaniausias valgis. Itališki makaronai.
Netikėčiausias daiktas rankinėje. Eukaliptų eterinis aliejus.
Įdomus faktas apie save. Rašydama pieštuku kramtau jį.
Nemėgstamiausias buities darbas. Lankstyti drabužius.
Svarbiausias gyvenimo įvykis. „X faktoriaus“ laimėjimas.
Mėgstamiausias metų laikas. Pavasaris.
Erzinanti žmonių savybė. Plepumas.
Labiausiai patinkančios gėlės. Bijūnai.
Idealas, sekamas žmogus. Lady Gaga.
Patinkantis gyvūnas. Šuo arba pitonas.
Šalis, į kurią nenorite grįžti. Turkija.
Igle, esate 2016 m. realybės šou „X faktorius“ laimėtoja. Staigiai sužibote ir šovėte į aukštumas. Kaip susitvarkėte su netikėtai užklupusiu populiarumu?
Tiesiog ėmiau gyventi gyvenimą, kuriame prisidėjo koncertai, daugiau žmonių ėmė mane sekti socialiniuose tinkluose. Iš tikrųjų tuos metus prisimenu per miglą, nes buvo ir didžiulių pakilimų, ir nuosmukių, nors dabar jie ir atrodo juokingi. Buvau tikrai jauna ir nežinojau, kaip ir kas klostysis ateityje. Gyvenau šią minutę ir nesukau sau galvos. Dabar viskas kitaip, po 5-erių metų, manau, bus dar kitaip.
Ar tikėjotės laimėti realybės šou „X faktorius“?
Ne, nes socialiniuose tinkluose prognozuotas kitas laimėtojas: feisbuke vykdavo balsavimai, kas laimės, ir aš visada likdavau 3-ioje arba 2-oje vietoje. Prieš man išvažiuojant tą lemtingąjį savaitgalį į Vilnių mama pasakė, jog turi nuojautą, kad būsiu antra.
Na, man ji kažkaip tiksliai išpranašaudavo viską, todėl ir važiavau rami su ta mintimi, jog užimsiu 2-ąją vietą. Aš niekada per daug nesinervindavau ir sakydavau sau: „Bus taip, kaip bus.“ Vis dėlto laimėjimas buvo visiškai netikėtas, o ypač dėl to, kad įtikinau save, jog nelaimėsiu.
Tapusi populiari greičiausiai susidūrėte ne tik su gerbėjais, bet ir su tais, kuriems nepatinkate. Kaip reagavote į pastaruosius?
Anksčiau skaitydavau komentarus ir dėl jų nervindavausi, norėjau įtikti visiems, todėl būdavo sunkių akimirkų, kai tėvai turėdavo guosti mane. Bet dabar tiesiog nebeskaitau, o jeigu ir išdrįsta kas nors ką nors pikta parašyti socialiniuose tinkluose, tiesiog užblokuoju tuos žmones, kad jie nebematytų mano veiklos (šypsosi).
Igle, ką apskritai jūsų gyvenime reiškia dainavimas, scena? Ar dainuojate nuo vaikystės?
Dainuoju ne nuo pat mažens – į muzikos pasaulį rimčiau įžengiau būdama 9-oje klasėje: ėmiau dalyvauti mokyklos renginiuose, konkursuose ir pan. Visada galvojau, jog dainuoju taip kaip visi, todėl savo balso nesureikšminau. Na, o dabar viskas yra šiek tiek kitaip – lankau vokalo pamokas ir stengiuosi tobulinti balsą.
Neseniai pasklido žinia, kad mokotės profesionaliai tatuiruoti. Kaip šovė mintis išmokti šio amato?
Tiesiog trokštu nuolat ieškoti savęs ne tik muzikos, bet ir kitose srityse. Apie tatuiravimą galvojau nuo tada, kai pasidariau pirmąjį kūno piešinį. Buvo tiesiog įdomu sužinoti, kaip kuriamos tatuiruotės, kas naudojama jas kuriant ir pan. Pradėjusi mokytis tatuiruočių meno supratau, jog ši veikla mane labai veža. Taigi noriu kuo labiau tobulėti ir siekiu to, kad klientai išeitų patenkinti.
Be kita ko, dar ir piešiate, sukūrėte maškinėlių su savo piešiniais, esate aktyvi nuomonės formuotoja. Kaip pavyksta viską suderinti?
Kol kas nėra lengva, bet, manau, įsivažiuosiu. Labai svarbu rasti laiko ir darbui, ir laisvalaikiui, kad abu dalykai teiktų malonumą ir kad netaptum darboholike arba, atvirkščiai – tingine.
Darbai darbais, o koks jūsų laisvalaikis?
Stengiuosi dažniau būti gamtoje, susidėlioti mintis, išmokti atsiriboti ir pailsėti. Taip pat skiriu laiko draugams ir šeimos nariams. Esu šopoholikė, taigi, jei nuotaika būna šiek tiek niūresnė, palepinu save visiškai bet kuo: kavos puodeliu, bandele, batų pora, suknele ir t. t.
Nauji mokslo metai jau įsibėgėjo. Pati esate apsisprendusi kurį laiką nestudijuoti. Kodėl?
Tai man yra nemėgstamiausias klausimas. Atrodo, studijos nulems visą gyvenimą. Tai yra visiška netiesa. Pažįstu begalę žmonių, net nedirbančių pagal specialybes, kurias studijavo daug metų, arba įstojusių į kolegijas ar į universitetus vien dėl to, kad to norėjo jų tėvai. Vėliau jie nejaučia malonumo dirbdami, nes tuo metu, kai stojo studijuoti, tiesiog buvo per jauni ir neturėjo savo nuomonės, nebuvo išsikėlę tikslų ir t. t.
Aš ir be studijų dirbu ir užsidirbu tiek, kiek man reikia. Ir mano planuose studijų nėra. Aš esu menininkė: mane traukia piešimas, muzika, kūryba. Neįsivaizduoju savęs dirbančios administratore, buhaltere ar dar kuo nors. Mano atvejis yra toks, kitų atvejai – kitokie. Gerbiu visų pasirinkimus ir nediegiu savo nuomonės kitiems – tik pasakau tai, ką galvoju ir kaip susiklostęs mano gyvenimas.
Kaip manote, ką Iglė veiks po 10 metų?
Prieš 5 metus buvau vienokia, prieš 3 – kitokia, dabar esu tokia, kokia esu, ir negaliu pasakyti, kas bus po 10 metų arba kaip tai įsivaizduoju, nes netgi per pusmetį galima labai kardinaliai pasikeisti. Negyvenu ateitimi, bet negyvenu ir šia diena – sakyčiau, per viduriuką (šypsosi).
Žinoma, turiu svajonių, kurias laikui bėgant paversiu tikslais, bet nuo likimo nepabėgsi. Reikia tiesiog gyventi ir mėgautis.
Apibūdinkite save.
Negaliu apie save nieko sakyti, nes sau galbūt atrodau vienokia, kitiems – kitokia. Esu tokia, kokia esu, rūpinuosi artimais žmonėmis, stengiuosi būti nuoširdi visiems, užsibrėžiu ir siekiu tikslų.
Iš kokios šeimos esate kilusi? Kur prabėgo jūsų vaikystė?
Esu ir Kybartų, ir Virbalio mikso šeimos narė, turiu jaunesnę seserį. Vaikystę leidau Marijampolėje, bet geriausios vasaros būdavo pas močiutę Kybartuose: patys nuostabiausi prisiminimai, geriausi draugai ir skaniausias maistas.
Pas močiutę Onutę visada norisi grįžti. Šiandien vis rečiau pavyksta aplankyti ją, bet mano meilė jai – begalinė.
Jūsų vardas buvo labai retas. Gal yra kokia nors ypatinga jo suteikimo istorija?
Mano mama yra mokytoja ir kažkada ji turėjo auklėtinę vardu Iglė. Mamai ta Iglė buvo labai graži, nuoširdi, faina, talentinga – tiesiog svajonių dukra.
Nežinau, ar dukrą gavo tokią, kokios norėjo (juokauju, aišku), bet vardą davė tokį.
