Kukli, nuoširdi, visada geros nuotaikos Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė prisipažįsta, kad mokykloje niekada nesileisdavo kritikuojama, savo nuomonę išsakydavo garsiai. Būtent ši savybė jai padėjo siekti atlikėjos karjeros, o vėliau ir sužibėti ant „Eurovizijos“ scenos, į kurią, beje, ji turi svajonę sugrįžti.
Ieva, TV projekte „Chorų karai“ dalyvavai dar mokydamasi mokykloje. Sakyk, ar populiarumas turėjo įtakos bendravimui su klasiokais, draugais, mokytojais?
Niekada nesirgau žvaigždžių liga, ačiū Dievui, ji mane aplenkė. Kadangi į televiziją ėjau, nes norėjau dainuoti, o ne todėl, kad išgarsėčiau, niekada nesikoncentruodavau į tai, kad mane lydi kameros ar tai, kad gatvėje praeiviai mane atpažįsta.
Visada galvojau apie tai, kad išsipildė mano svajonė ir kad galiu dainuoti. Manau, jog tuo laikotarpiu aš kaip tik suartėjau su draugais ir mokytojais. Mokytojams visada buvo įdomi „Chorų karų“ virtuvė ir jie labai artimai su manimi bendravo. Tuo laikotarpiu, kai dalyvavau projekte, man labai padėjo mano draugė Indrė. Aš nuolatos buvau pavargusi, nuotaikos svyruodavo, bet ji visada buvo šalia.
Paauglystė ir taip sunkus laikotarpis, o tu dar ir išpopuliarėjai mokykloje. Kaip susitaikydavai su kritika, neigiamais komentarais?
Neigiamų komentarų nejausdavau ir jų negirdėdavau. Mokykloje nebuvau iš tų, kurie patylėtų ir leistųsi kritikuojami. Visada savo nuomonę išsakydavau garsiai. Galbūt dėl šios priežasties daugelis man bijojo kažką pasakyti. Esu girdėjusi iš aplinkinių, kad atrodžiau arogantiška, bet, kai žmonės pabendraudavo su manimi, iš karto pakeisdavo nuomonę ir sakydavo, kad esu kukli. Sudėtingiausia buvo tai, kad nespėdavau pailsėti ir buvau pervargusi. Tuo metu per mėnesį turėdavome šešiolika koncertų! Grįždavome antrą nakties, o septintą turėdavau keltis į mokyklą. Mamos maldaudavau, kad leistų neiti į mokyklą, bet kai nepavykdavo išsiprašyti, pamokų metu miegodavau.
Kokie tie svarbiausi dalykai, kuriuos prisimeni iš mokyklos?
Mokykloje sutikau geriausią draugę, su kuria bendrauju iki šiol. O mokytoja, kurią prisiminsiu visada, tai Jurinda Jurčiukonienė. Ji labai griežta, mano pirmas pažymys pas ją buvo dvejetas, tačiau ji labai rūpestinga, mylinti ir dėl jos nuoširdaus bendravimo aš visada ją prisiminsiu kaip nuostabią mokytoją.
Kada pradėjai kurti savo dainas? Kaip gimsta tavo tekstai?
Dainas pradėjau kurti dar tada, kai buvau maža mergaitė. Pirma daina buvo „Pasiilgau“. Ją skyriau vaikinui, kurį tuo metu buvau įsimylėjusi. Man asmeniškai tekstai gimsta tada, kai užplūsta vidiniai jausmai. Niekada nesigauna kurti dainų „iš reikalo“. Norint sukurti dainą, reikia emocijos. Kartais ji ateina tuomet, kai sutinki mylimą žmogų ar tą, kuris tave įkvepia, o kartais ir tada, kai nutinka įvykis, kuris sukrečia.
Jau kuris laikas esi vegetarė. Kodėl nusprendei atsisakyti mėsos?
Anksčiau sirgau lėtine angina bent du kartus į metus. Dabar nesergu visiškai. Atsirado daugiau jėgų, tapau pozityvesnė, nejaučiu vidinio nerimo. Žinoma, prie to turbūt prisidėjo ir meditacija. Viskas mano gyvenime pasikeitė tik į gerąją pusę ir tikrai nenorėčiau grįžti prie senų įpročių.
]Ar pradėjusi dalyvauti atrankose tikėjai, kad laimėsi kelialapį į „Euroviziją“?
Ne, nuoširdžiai sakau, kad nesitikėjau, todėl labai nustebau, kai išgirdau savo vardą. Visada atrodė, kad ten viskas suplanuota ir nuspręsta, kas turi laimėti.
Labai džiaugiausi tokiu dideliu žmonių palaikymu. Lietuvą ir visus čia gyvenančius žmones įsimylėjau dar kartą.
Kaip pasikeitė tavo gyvenime laimėjus „Euroviziją“?
Buvo labai intensyvus laikotarpis – daug koncertų, daug naujų pažinčių. Tuo metu buvau emociškai labai pavargusi, tai buvo vienas didžiausių iššūkių mano gyvenime. Tačiau ši patirtis mane dar labiau sustiprino kaip asmenybę. Gavau daug pamokų apie santykius, bendravimą. Aš net norėčiau kada nors dar kartą sugrįžti į „Euroviziją“.
Balandžio 11 dieną dalyvausi jaunimo festivalyje „Vibelift“. Kuo tau svarbus šis festivalis?
Iš tikrųjų, man labai smagu, kad vyksta tokie festivaliai, džiaugiuosi, kad sėkmingi žmonės dalinsis savo patirtimi, bus sakomos motyvacinės kalbos. Manau, jog tokie renginiai jaunajai kartai yra labai svarbūs, tad labai laukiu, kada turėsiu galimybę susitikti su visais ten atvykusiais.
Jaunimo festivalis „Vibelift“ vyks balandžio 11 d. „CONFER by Siemens arena“ Vilniuje.
Bilietų ieškokite čia.
