Mūsų gyvenime nėra nieko pastovaus, viskas yra judėjime. Emocijos, daiktai, situacijos, žmonės ateina į mūsų gyvenimą ir taip pat išeina, kad užleistų vietą kažkam naujam. Mes save klaidiname ir skaudiname, jei to nepriimame kaip tiesos, jei nenorime tuo tikėti. Jei tik mes save dažniau stebėtume, pamatytume, kad nenoras paleisti nepraturtina mūsų, nepadaro mus laimingais.
Mes gailim savęs ir liūdim. Tik kas iš to? Toks savęs gailėjimas mums neišduos bilieto į praeitį. Kuo mes lengviau paleisime, tuo greičiau įsileisime naujumą ir netikėtumą. Kai išmokstam paleisti – kokią beribę laisvę pajaučiame!
Man, kaip ir kiekvienam iš jūsų, paleisti yra sunku. Nuo paviršutiniškų ir materialių dalykų, kaip pamesti nauji saulės akiniai, sugedęs mobilus telefonas iki kažko labai gilaus ir svarbaus: įsimylėjimas, jaunystė, laimės jausmas...
Neseniai pastebėjau, kaip mes stipriai prisirišame prie savo emocijų. Galvojam – juk vakar buvau tokia laimingas, o šiandien viskas kažkaip kitaip, tik nežinau, kas ir noriu padaryt, kad būtų kaip vakar. Bet juk vakar aš buvau viena diena mažiau patyręs, vakar saulė nusileidama dangų nuspalvino rožine spalva, o šiandien gal pasirinks oranžinę? Juk vienodo saulėlydžio nėra. Kai priimi ir pamilsti šį nuolatinį kaitos procesą, pastebi, koks įdomus ir išradingas mūsų gyvenimas, kiek daug įvairovės jis mums nori parodyti.
Ši paprasta gyvenimo filosofija – tai baliniečių gyvenimas. Nėra prisirišimo, bet yra pasitikėjimas gyvenimo tėkme. Jei pametei, reiškia rasi, jei radai – gali pamesti ir viskas su tuo yra gerai.
„Let it go“ – paleisk – labai artimas ir svarbus sakinys Balyje. Mes dėkingi šiai salai, kad ji kasdien mums lengvai apie tai primena...
