„Žiūrėjome vienas kitam į akis ir laukėme rezultatų. Kai paskelbė mūsų pavardes, dar stipriau suspaudėme rankas. Žodžių nebereikėjo. Mėgavomės šia akimirka“, – prisipažįsta antrąsyk pasaulio standartinių šokių čempionais tapę Ieva (31) ir Evaldas (32) Sodeikos.
Šis čempionatas vyko po dvejų metų pertraukos. Į Čekiją, Brno, važiavote turėdami tikslą įrodyti, kad jūs – tikrai stipriausi. Tai labai slėgė?
Ieva: Kai esi antras ar trečias, kai prieš save matai lyderį, didesnė jėga veda tobulėti. Be to, tada esi tarsi saugesnis: stebi, ką čempionai demonstruoja, gali palyginti, ką jie turi, o mes – galbūt ne, gali tai lavinti arba bandyti išryškinti skirtumus.
Kai patys esame čempionai, sunkiau orientuotis, ko reikės, kad jais vėl taptume. Per šį pandemijos laiką konkurentus matėme labai mažai, nes beveik nevyko varžybų. Todėl buvo sunku suvokti finalo porų pasirengimo lygį. Taigi prieš varžybas – visai kitas jausmas...
Evaldas: Tačiau visiems buvo aišku, kad atvykstame ginti titulo. Kai kas bandė mus liesti, įkąsti. Bet titulą gynėme ne pirmąsyk: esame ir Europos, ir Lietuvos čempionai – turime patirties, tad įsivaizdavome, kas mūsų laukia. Brno turėjome planą ir jo laikėmės. Prieš porą metų per pasaulio čempionatą, kuris vyko Vilniuje, žinojome, kad nuo pirmo šokio reikia netausoti savęs, rodyti save geriausius, nes kiekvienas pasirodymas itin svarbus. O šįsyk nusiteikėme, kad reikės dalyvauti penkiuose turuose, tad visos energijos išsyk neeikvojome. Be abejo, buvo būtina šokti nepriekaištingai, parodyti, kad mums tai gera diena, kad vėl pretenduojame laimėti.
Tačiau buvome suplanavę kiekviename ture atiduoti vis daugiau energijos, kad per paskutinį dar turėtume ir jėgų, ir naujumo.
Ieva: Anksčiau nuo pirmųjų žingsnelių parodydavome, kad esame nusiteikę kovoti. Šįsyk – kad esame atsipalaidavę ir pasitikintys savimi. Kai kuriems mūsų komandos nariams tai buvo pradėję kelti nerimą. Sakė, viskas puiku, betgi čia pasaulio čempionatas, junkite aukščiausią pavarą! Mes kiekvienąsyk išeidami ant parketo įdėjome vis daugiau jėgos, saviraiškos ir finale, manau, mums pavyko sužibėti.