Tinklaraštį „Toli nuo namų“ Ieva Govedaitė rašo ne tik žmonėms, išsiilgusiems kitų kraštų įvairovės. Kartu su vyru keliaujanti moteris savo gražiausias akimirkas užrašo ir todėl, jog pati nepamirštų smulkmenų. 76 šalis aplankiusi Ieva pasakoja apie ją užvaldžiusį gyvenimo būdą ir keliones, dovanojančias pačias įdomiausias istorijas iš pirmų lūpų.
Kada ir dėl ko sugalvojote kurti savo kelionių dienoraštį?
Grįžus iš tolimesnių kelionių, aplinkiniai visada laukia įspūdžių. Pirmosiomis dienomis dalytis jais tikrai džiugina. Pasakojimas būna išsamus, kupinas smulkmenų, įžvalgų ir nuotykių. Didžiausia bėda, kai apie tą pačią kelionę turi pasakoti penktą ar aštuntą kartą. Tuomet įspūdžiai dažniausiai susumuojami į „gerai“ ir „labai patiko“...
Todėl keliaudama nusprendžiau rašyti dienoraštį. Pirmieji rašinėliai nuguldavo nemokamų tinklaraščių puslapiuose ir juos skaitydavo tik šeimos nariai ar artimiausi draugai, po truputi žmonių ratas plėtėsi, o prieš metus pagalvojau, kad paprasčiau būtų viską iškart rašyti feisbuke ir nuo tada viską keliu ten.
Dar viena rašymo priežastis – kaip bebūtų gaila, kelionės pasimiršta. Po metų kitų, pameni kelis pagrindinius įvykius, kažkurias vietas, tačiau išsitrina smulkmenos. Nemeluosiu, dažnai pati prisėdu paskaityti savo senų dienoraščių, tokiu būdu visa kelionė vėl iškyla prieš akis, su visais primirštais įspūdžiais ir nutikimais.
Kas kiek laiko jį rašote?
Vis audžiu mintį pradėti kelti ir senesnių kelionių aprašymus, kad viskas būtų vienoje vietoje, bet kol kas rašau tik kelionių metu. Kiekvieną vakarą prisėdu ir aprašau praėjusią dieną. Tai reikalauja tam tikros disciplinos, nes kartais, prisipažinsiu, tikrai tingisi. Bet pastebiu, kad praleidus pora dienų, viskas pradeda plaktis į vieną, todėl stengiuosi simuliuoti kuo rečiau, juolab, kad artimiausi ir ištikimiausi iškart pradeda klausinėti, kur dingau.
Kiek šalių jau esate apkeliavusi?
Prieš mėnesi aplankytas Mozambikas buvo 76 šalis mano sąraše.
Kaip manote, ar šiais laikais įmanoma keliauti pigiai? Kaip ieškote informacijos? Kokie jūsų patarimai, norintiems tilpti į susiplanuotą biudžetą jau išvykus į kelionę?
Prieš kiekvieną kelionę pirmiausiai susidarau maksimalų planą, ką noriu pamatyti ar nuveikti. Labai padeda pasižiūrėti, kur toje šalyje turistus veža kelionių agentūros, užsiimančios individualių kelionių organizavimu. Tuomet išsirenku ką iš to sąrašo noriu pamatyti aš. Padeda paskaityti kitų žmonių kelionių dienoraščius, ar peržiūrėti kokias nuotraukas iš konkrečių vietų žmonės kelia į instagramą. Taip gimsta planas, kuris, žinoma, būna pildomas ar koreguojamas jau kelionės eigoje.
Kiekviena kelione turi savo „bazinę“ kainą, pavyzdžiui jei norite balto smėlio ir žydro vandens – Azija, kaip taisyklė – bus beveik dvigubai pigesnė už Karibus. Visuomet pasiteisina iš pradžių pasiskaičiuoti, kiek kainuotų jūsų norima kelionė su minimaliais patogumais. Tai yra riba, nuo kurios nelabai pavyks ką nors daugiau sutaupyti. Tuomet jau galima „auginti“ kainą – galbūt norite patogesnio skrydžio, geresnio viešbučio ar nuomoto automobilio, vietoj viešojo transporto. Pasistenkite „išsigryninti“ kam netaupysite, kas jums svarbiau – gyventi geresniame viešbutyje, valgyti brangesniuose restoranuose, važiuoti į ekskursijas ar pirkti pilną lagaminą suvenyrų. Vienur sutaupytus pinigus išleiskite kitur.
Taip pat, prieš kelionę nesistenkite visko susiplanuoti iš anksto. Nuvažiavus viskas atrodo kiek kitaip. Galbūt paplūdimys, kuriame planavote praleisti tris dienas, jūsų visiškai nedžiugins ir norėsite važiuoti kitur. Pasilikite erdvės plano pakeitimams. Šiais laikais viešbutį galima užsisakyti internetu jau sėdint jo fojė (beje, ne kartą įsitikinome, kad taip pigiau), nevarkite užsisakinėdami viešbučius iš anksto visoms kelionės naktims. Tokiu būdu pamatę, kad labai norite plaukti baidarėmis kalnų upe (šių išlaidų nebuvote numatę), galite nuspręsti tą naktį nakvoti pigesniame motelyje ar net dalintis kambariu su kitais vietos hostelyje. Taip neviršysite savo numatyto kelionės biudžeto, bet neturėsite atsisakyti kažko įdomaus.
Gal yra dalykų, kurie praverčia bet kokioje kelionėje? Pavyzdžiui – jums?
Pirmiausiai – pasas ir kreditinė kortelė.
Tuomet fotoaparatas – žinau, kad šiais laikais telefonų kameros beveik nenusileidžia kokybe, bet nuotraukose tas „beveik“ vis tiek pastebimas.
Visuomet vežamės nešiojamą kolonėlę, kuri beje labai pasitarnavo Japonijoje, kai išėjome į žygį pėsčiomis senuoju Nakasendo keliu. Teritorijoje gyvena daug meškų, visur ženklai, raginantys šūkauti ir taip perspėti jas apie save. Šūkauti ir rėkauti aštuonias valandas nėra lengva, todėl muzika, plyšojanti iš mūsų kolonėlės, puikiai tai atliko už mus.
Taip pat niekada neapmirštam automobilinio kištuko, leidžiančio telefonus ir kitą techniką krauti automobilyje. Taip galima visą dieną klausytis savo muzikos ar naudotis navigacija, nebijant, kad svarbiausioje vietoje telefonas išsikraus.
Keliauti asmeniškai jums smagiau su kompanija ar vienai?
Mes visuomet keliaujam dviese su vyru. Per daug metu įsitikinome, kad tai, kas patinka vienam, tikrai patiks ir kitam. Kelionės su didesne kompanija dažnai komplikuotos. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau skirtingų pomėgių ir poreikių. Bandant visa tai suderinti, prieinama riba, kai vienam ar keliems nariams baigiasi poilsis ir prasideda darbas. Savo ruožtu, niekada nebandžiau keliauti viena, tiesiog žinau, kad negalėčiau – kelionėmis turiu dalintis.
Keliaujant į skirtingas šalis jūs prisitaikote prie kultūros, ar labiau mėgstate dalytis savo kultūros šaknimis, pasakoti apie Lietuvą?
Vietiniams žmonėms smalsu iš kur tu, tačiau dažniausiai tuo ir apsiribojame. Jiems kur kas įdomiau išgirsti kaip mums patinka jų šalis, o man įdomiau kuo daugiau sužinoti apie ją. Esu informacijos maniakė.
Beje, jei kaimyninėse šalyse atsakai, kad esi iš Lietuvos, Europos pakraščiuose jau sakai Baltijos šalys, o kituose žemynuose tenka apsiriboti Europa... Daugumos geografijos žinios apie Europą apsiriboja Vokietija ir Britanija. Pasakius „Lietuva“ akyse dažniausiai pamatai tuštumą ir norą pakeisti temą. Juk niekam nėra smagu viešai pripažinti išsilavinimo spragas.
Ką geriausio esate patyrusi kelionėje?
Esu plaukiojusi valtimi tarp milžiniškų ledynų Grenlandijoje, naktinio matymo akiniais stebėjusi pingvinų migraciją mažytėje saloje prie pietinių Australijos krantų ar banginių šokį Islandijoje, palydėjusi saulę fantastiško grožio dykumoje prie Saudo Arabijos sienos ir pasitikusi ją palapinėje Laukinių Vakarų klasika tapusiame Monument Valley JAV. Kaip banaliai beskambėtų, tai įspūdžiai, kurie praturtina gyvenimą ir skatina pamatyti ir patirti dar daugiau.
Kokias kelionių kryptis rekomenduotumėte lietuviams šiais metais?
Nebijokite atsiriboti nuo tradicinių kelionių. Pasiimkite žemėlapį, išsirinkite šalį, į kurią norite nuvykti ir ieškokite kaip tai padaryti ir padaryti „įdomiau“. Pavyzdžiui, jei norite aplankyti Islandiją – neskriskite lėktuvu, plaukite ten keltu iš Danijos. Geriausia šios keliones dalis – gausite puikų šansą aplankyti Farerų salas, nereikės nuomotis automobilio, galėsite vežtis savo palapines ir miegmaišius ar mėgstamiausius mėsos konservus su grikiais.
Keliaukite į JAV. Bilietai dabar tikrai nebrangūs, o galimybės vietoje tikrai neribotos.
Jei norite pamatyti Aziją be minios turistų – Vietnamas ir Laosas yra šalys, kurias reikia skubėti aplankyti. Žmonės ten vis dar džiaugiasi turistais, maistas puikus, o kainos tokios, apie kurias grįžę visi mėgsta girtis draugams, sakydami „dviese už keturių patiekalų vakarienę su alumi sumokėjome 3 dolerius“
Svarbiausia, nepamirškite, kad kelionės į Antarktidą dabar aprašomos kelionių vadovuose, o ne Žiulio Verno romanuose. Juk gyvename laikais, kai mūsų keliones riboja tik mūsų pačių vaizduotė.