Vienos gimsta būti žmonomis ir pavyzdingomis motinomis, o kitos, neslėpkime, amžinomis viliokėmis, kurios turi tik du rūpesčius: kaip gražiai apsirengti ir gražiai nusirengti. Šis tekstas apie burleskos legendą Ditą von Teese (42 m.).
Mašinisto ir manikiūrininkės dukra Hizer Rene Suit (kaip ji kažkada vadinosi) gimė 1972 metų rugsėjo 28-ąją Ročesterio miestelyje, Mičigano valstijoje (JAV). Nors jos tėvai gyveno labai kukliai, jau keturmetę mergaitę leido mokytis į baleto mokyklą, o trylikos ji tapo vietine įžymybe ir ėmė svajoti apie šlovę. Tačiau pirmiau koledže ėmė studijuoti kostiumo istoriją ir įsidarbino elitinių apatinių parduotuvėlėje. Čia ją ir sužavėjo tas paslaptingas moteriškas nėrinių, korsetų, prisegamų kojinių pasaulis, dvelkiantis nuodėme ir erotika.
Hizer nepamiršo ir šokių – tik, aišku, ne jai nusibodusio baleto – nuėjo į naktinį klubą. Štai ten ji ir pasijuto it rojuje: mirguliuojančios šviesos, įsiaudrinusi minia, iš kurios sklido beprotiška energetika, ir visi tie į ją smingantys vyrų žvilgsniai. Mergina sumanė pranokti savo koleges, kurios tingiai vyniodavosi apie strypus, vangiai riesdamos užpakaliukus. Ji sukūrė sau naują ir nenusibodusį įvaizdį: persidažė savo šviesias garbanas juodai, išsibalino odą, pasididino krūtis, pasirodydavo su juodomis kojinėmis, ilgomis pirštinėmis ir juodu korsetu, o sudėtingą savo šokio choreografiją pagardindavo vylingais judesiias su boa, plunksnomis bei vėduoklėmis. Taip iš pradžių niekuo iš kitų neišsiskyrusi mergiotė įkvėpė naujos gyvybės primirštam žanrui – burleskai: erotiškam šou su teatro, cirko ir miuziklo elementais.
Prie naujojo įvaizdžio reikėjo ir naujo vardo. Dita buvo pasirinkta mylimos aktorės Ditos Parlo garbei, o pavardė Von Teese buvo išsirinkta atsivertus telefonų knygą ir į sąrašą bedus pirštu. Tiesa, iš tikrųjų ta pavardė buvo von Treeze, bet „Playboy“ žurnalistas, rašydamas apie naująją burleskos divą, netyčia praleido raidę, o Ditai tai patiko: nes juk angliškas žodelis „teese“ reiškia erzinti.
Ditos karjera šovė aukštyn: ji rengė numerius ant karuselės arkliuko, ant milžiniškos pudrinės, naudojo didžiausias pasaulyje plunksnų vėduokles, o jos vizitine kortele tapo numeris „Martinio taurėje“, kurį Dita nukopijavo nuo XXa. pradžios varjetė žvaigždžių.
Aišku, vyrai dėl jos ėjo iš proto, o pati Dita jautė silpnybę roko muzikantams. Pats skandalingaiusias jos romanas baigėsi vestuvėmis su Marilynu Mansonu, nors jų sąjunga tetruko pusantrų metų: jaunoji žmona neištvėrė nuolatinių vyrelio išgertuvių ir nuodėmių su kitomis mergužėlėmis. Na, vyrus ji rinkosi ir renkasi pati. Ir turi jiems tik vieną paprastą reikalavimą: kad sugebėtų pastebėti detales.
Brangiausiai apmokama pasaulyje burleskos šokėja pati grimuojasi, pati darosi šukuoseną ir renkasi scenos drabužius. Beje, net išbėgusi ryte nusipirkti bandelių, ji atrodo kaip ką tik grįžusi iš fotosesijos. Jokių džinsų ir marškinėlių, tik vintažinės suknelės ir XX a. vidurio stiliaus aksesuarai. Dažniausiai ji rengiasi juodai, išraiškingai pabrėžia akis, kurių žvilgsnį slepia po dirbtinėmis blakstienomis, ir labai mėgsta kruviną lūpdažio spalvą. Ai, tiesa, dar aukštakulniai, skrybėlė su vualiu, mažutėlaitė rankinė ir išskirtiniai papuošalai.
Burleskos diva neabejinga vardiniams drabužiams – dėvi arba reklamuoja „Christian Dior“, „Christian Louboutin“, „Louis Vuitton“, „Jean-Paul Gaultier“ ir taip toliau. Retkarčiais ji sukuria ir kokią savo drabužių liniją. Nors Dita garsėja kaip itin racionali, o kartais net šykšti damutė, viena iš jos scenos suknelių kainuoja 70 000 JAV dolerių, o pati šokėja vadinama viena iš stilingiausių ir elegantiškiausių pasaulio moterų.
Nepaisant solidaus šokėjai amžiaus, 42 metų Dita iš scenos nė nežada trauktis. Ji paskendusi užsakymuose, jos dienotvarkė suplanuota keleriems metams. Dita skrupulingai laikosi savo retroįvaizdžio, kurį pabrėžia net hobis: ji kolekcionuoja korsetus, senovines vėduokles ir baleto puantus, taip pat antikvarines statulėles.
Ditą galima vertinti dvejopai – kaip ryškią bei talentingą asmenybę ir kaip lėlę porceliano veidu. Tačiau jei žmogus jaučiasi savo vietoje ir su įkvėpimu daro tai, kas jam teikia džiaugsmą, tą emociją išspinduliuoja ir kitiems. Nors jos nekentėjų būrys nė kiek ne mažesnis nei gerbėjų: feministės ir intelektualės pliekia ją už erotikos propagandą, o konservatyvios namų šeimininkės niekada neatleis jai frazės: „Man nereikia vaikų, norint save realizuoti. Aš ir taip jaučiuosi pasiekusi visko, ko noriu.“