Įdomu žinoti: kada sukurti populiariausi pasaulio patiekalai

Patiekalai / Fotolia nuotr.
Patiekalai / Fotolia nuotr.
2013-01-19 08:00
AA

Kai perki paprasčiausio šokolado, dešros ar majonezo, net nepagalvoji, kad kažkada šių produktų išvis nebuvo.

Kai kurie gaminiai, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojame savo virtuvę, išrasti palyginti neseniai, o pati virtuvės istorija yra nė kiek ne prastesnė už valstybių karų ar geografinių atradimų istorijas. Kaipgi atsiranda naujų maisto produktų? Ogi labai įvairiai; mokslinių atradimų, technologinių naujovių dėka ar paprasčiausiai per atsitiktinumą.

Beje, kaip šalių kultūra, taip ir kulinarija praturtinama bendradarbiaujant tautoms. Tarkime, ledai yra skirtingų epochų ir skirtingų tautų fantazijos bei talento pasireiškimo rezultatas. Bemaž prieš porą tūkstantmečių Romos imperatoriui Neronui buvo pirmą kartą pagaminta ledų – iš ledo ir sulčių. Dar po 600 m. Kinijoje į ledus buvo įpilta pieno. Tokie išsukti pieniniai ledai, kokie yra dabar, pradėti gaminti 1769 m. Prancūzijoje. O vėliausiai pasaulį išvydo vafliniai ledų puodeliai – tai įvyko 1904 m. JAV.

Įsimintinos kulinarijos istorijos datos

♦ Maždaug 10 000 m. pr. Kr. žmonės pradėjo kepti duoną. Maždaug tuo pačiu metu buvo išrastas ir alus. Tik į butelius jis pradėtas pilstyti viso labo 1568-siais.

♦ Maždaug 6 000 m. pr. Kr. atsirado varškė ir sūriai.

♦ Maždaug 3 000 m. pr. Kr. žmonės išmoko virti sriubą.

♦ 2737 m. pr. Kr. pradėta gerti arbata – žmonės susiprato užsiplikyti arbatžolių.

♦ 1500 m. pr. Kr. išrastas šokoladas. Iš pradžių tai būta kartaus gėrimo iš vandens, kakavos pupelių ir prieskonių. Jį sugalvojo actekai ir toltekai. Saldžios šokolado plytelės pirmąkart pagamintos 1849 m., o pieniškas šokoladas sukurtas dar vėliau – 1895 m.

♦ Maždaug 1200 m. pr. Kr. pirmą kartą istorijoje pagaminti saldainiai. Dabar įprasti saldainiai iš cukraus, sirupo, šokolado atsirado tik 19 a.

♦ Apie 1000 m. pr. Kr. pirmą kartą užsūdyti agurkai. Maždaug tuo pačiu metu Etiopijoje maistui pradėtos naudoti kavos pupelės – tuomet jos buvo sugrūdamos ir maišomos su gyvuliniais riebalais (tokių ritinėlių keliautojai imdavo į tolimas keliones, kadangi jau tada buvo pastebėtas kavos pupelių tonizuojamasis poveikis). Manoma, kava pradėta gerti Etiopijoje, Kafos provincijos teritorijoje – kai kuriomis kalbomis šios provincijos pavadinimas virto bendriniu kvapniojo gėrimo pavadinimu. Kiek vėliau arabų pirkliai kavamedžio sėklų nuvežė į dabartinę Jemeno teritoriją ir ten pasodino pirmąją kavamedžių plantaciją. Arabai gėrimą, pagamintą iš šio augalo sėklų (pupelių), vadino kahva („išvaikantis miegus“ – arab.), iš čia kilo kitas kavos pavadinimas. Kava nebūtų tokia populiari, jei prie to nebūtų prikišę pirštus daugelis tautų: espreso išrado italai, tirpią kavą – JAV, o grietinėlės ir cukraus į kavą pirmieji pradėjo dėti austrai.

♦ Maždaug 500 m. pr.Kr. pagaminta pirmoji dešra. 490 m. pr. Kr. pradėti virti makaronai. Pirmasis makaronų su sūriu receptas užrašytas 1367 m. 1819 m. išrasti spagečiai.

♦ 4 a. pr. Kr. užrašytas pirmasis iki mūsų laikų išlikęs mišrainės receptas (iš baltųjų pupelių). Na, o visų mėgstama baltoji mišrainė pagaminta tik prabėgus 23 amžiams.

♦ 55 m. pr. Kr. buvo pagamintos pirmosios garstyčios.

♦ 1 a. po Kr. pasaulio virtuvė praturtėjo pyragais, picomis ir skrebučiais. Mums įprastos picos atsirado tik 1879 m.

♦ 2 a. pirmą kartą paruoštas sušis.

♦ 7 a. sukurtas garsaus korėjiečių patiekalo iš fermentuotų daržovių ir prieskonių kimči receptas.

♦ 8 a. iškepti pirmieji vafliai (tiesa, jie atrodė visiškai kitaip nei dabartiniai).

♦ 15 a. pirmą kartą kepti blynai.

♦ 1411 m. užrašytas garsiojo rokforo sūrio receptas. 1554 m. atskleista kamambero sūrio paslaptis.

♦ 1487 m. išrasti dešrainiai – pailgos bandelės su dešrele viduje. Bent jau tokius metus mini vokiečiai – didžiausi dešrelių mėgėjai.

♦ Pasak kitos versijos, dešrainiai atsirado kur kas vėliau – 19 a. Abejojama dėl tikslios dešrainio pavadinimo – hot-dog – kilmės. Žinoma tik, kad toks pavadinimas 1895 m. pasirodė spaudoje. Tebėra paslaptis, kas būtent sugalvojo bandelę perpjauti išilgai ir ten įkišti dešrelę. Tik žinoma, kodėl tai buvo padaryta: riebias karštas dešreles valgyti plikomis rankomis labai nepatogu, o vienkartinių indų tuo metu dar nebuvo. 1860 m. tvarkingieji vokiečių imigrantai JAV dešrelę pradėjo pardavinėti su duonos gabaliuku, kiek vėliau nežinomas išradėjas suprato, kad už trapią duoną daug geriau įpjauta bandelė.

♦ 1495 m. atsirado marmeladas.

♦ 1544 m. į Europą buvo atvežta pomidorų.

♦ 1563 m. Europoje pradėtos auginti bulvės. Nors Andų indėnai bulves augino ir valgė jau 7000 m., Europoje šios daržovės ilgai nebuvo populiarios. Galų gale 1780 m. jos paplito alkio nuolat kamuojamoje Airijoje.

♦ Jokių kitų daržovių derlius tam tikrame žemės plote nėra toks gausus kaip bulvių.

♦ Istorikas Larry Zuckermanas tvirtino, kad bulvės – vienas iš svarbiausių Vakarų Europos spartaus vystymosi 19–20 a. veiksnių. Tik bulvių dėka dešimtys milijonų žmonių buvo aprūpinti ne tik pigiu, bet ir gana sveiku maistu ir tik dėl to Vakarų Europoje galėjo įvykti pramonės revoliucija.

♦ 1610 m. pirmą kartą iškepta riestainių.

♦ 1621 m. išrasta kukurūzų spragėsių gamybos technologija. Tačiau šis patiekalas išpopuliarėjo tik 20 a. per., atsiradus kino teatrams.

♦ 1680 m. pradėtos kepti pjaustytos bulvės. Ilgus metus keptos bulvės buvo prabangos patiekalas. Priežastis – nepigus aliejus. Todėl bulves labiau apsimokėjo virti.

♦ 17 a. Kinijoje pagamintas padažas iš raugintos žuvies ir prieskonių, pavadintas jį koe-chiap. Vėliau šis žodis anglų buvo supaprastintas ir padažas vadintas kečupu. O gaminti jį iš pomidorų pradėjo Šiaurės Amerikos kulinarai tik 1801 m.

♦ 1739 m. išrasti trapūs nesaldūs sausainėliai – krekeriai. 19 a. pr. juos išpopuliarino amerikiečių pastorius Sylvesteris Grahamas, smerkęs persivalgymą ne tik kaip besaikystę, bet ir kaip daugybės ligų priežastį. Šis žmogus vienas pirmųjų pasiūlė lieknėjimo dietą. Jis rekomendavo visiškai atsisakyti mėsos ir pradėjo verslą – mažai kaloringų rupaus malimo grūdų sausainių gamybą.

♦ 1756 m. išrastas majonezas.

♦ 1798 m. atsirado limonadas (tiksliau – nealkoholinis gazuotas gėrimas). Tuo metu Prancūzijoje ir Anglijoje pradėta prekiauti angliarūgštės dujų prisotintu vandeniu. Tai buvo laikoma pigiu mineralinio vandens pakaitalu. Todėl anuomet gazuotas vanduo būdavo parduodamas vaistinėse, o ne įprastose parduotuvėse. Vėliau savo nagus prikišo chemikai: 1784 m. iš citrinų sulčių jie pagamino citrinų rūgštį. 1833 m. Anglijoje pirmą kartą imta prekiauti limonadu (lemon angliškai reiškia „citrina“). 1835 m. limonadas pradėtas pilstyti į butelius. 1885 m. sukurtas „Dr. Pepper“, 1886 m. – „Coca Cola“, 1898 m.– „Pepsi Cola“ limonadų receptai.

♦ 1810 m. britų prekybininkas Peteris Duranas patentavo konservų skardinę. 1813 m. atidarytas pirmasis konservų fabrikas, 1846 m. išrasta mašina, leidžianti automatizuoti konservų gamybą – nuo tol kareiviai aprūpinami ilgai negendančiu maistu. Konservų atidarytuvas atsirado tik 1858 m., o konservai, kuriems atidaryti nereikia specialaus įrankio, atsirado 1959 m.

♦ 1845 m. pirmą kartą pagaminta želė.

♦ 1848 m. pagaminta kramtomoji guma, nors žmonės ir prieš tai turėjo įprotį nuolat ką nors kramtyti.

♦ 1853 m. atsirado bulvių traškučiai. Jų išradėjais galima laikyti JAV pramonės magnatą Corneliusą Vanderbiltą ir vieno miesto viešbučio virėją George‘ą Kramą. 1853 m. Vanderbiltas apsistojo viešbutyje, kuriame dirbo Kramas, ir valgydamas pietus padavėjui liepė išnešti jam patiektas bulves, mat šios buvo per storai supjaustytos ir neiškepusios. Kramas bulves supjaustė labai plonai, iškepė aliejuje, kad traškėtų, pasūdė. Vanderbiltas buvo sužavėtas.

♦ 1870 m. išrastas margarinas.

♦ 1879 m. išrastas pirmasis istorijoje cukraus pakaitalas – sacharinas. Jį pradėjo gaminti dar iki šiol gyvuojanti „Monsanto“ įmonė. Sacharinas buvo kur kas pigesnis už cukrų, todėl vargingiau gyvenantieji pagaliau turėjo galimybę mėgautis pasaldinta kava ar arbata. Sacharinas tapo pirmuoju dirbtiniu saldikliu, išrastu pakeisti cukrų. Kaip tik tuo metu prasidėjo pirmoji pasaulyje lieknėjimo banga; atsirado produktų, padedančių kovoti su antsvoriu. 1977 m. sacharinas pripažintas kancerogenu, bet 1996 m. išteisintas.

♦ 1885 m. sutarta laikyti mėsainio atsiradimo metais. Tiesa, Amerikos istorikai mano, kad pirmieji mėsainiai atsirado Rusijos ar Ukrainos teritorijoje dar prieš kelis tūkstančius metų, kai žmonės keptą kiaulienos gabalą valgydavo įsidėję tarp dviejų duonos riekių. Šiuolaikinio mėsainio tėvu laikomas V. Andersonas iš Vičitos (JAV, Kanzasas). Jis sukūrė pirmąjį greitmaisčio restoranų tinklą Amerikoje ir išpopuliarino mėsainius. Šio vyruko dėka mėsainiai tapo vienu pigiausių valgių, itin populiariu ne tik JAV, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.