Į trumų paieškas Toskanoje išsiruošusi Marija Palaikytė: „Per daug šių grybų niekada nebūna“

Marija Palaikytė ir Mantas Petruškevičius Toskanoje/ Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Beatričė Jurevičiūtė
Publikuota: 2019-12-14 13:10
Mados analitikė Marija Palaikytė (31) nusispyrė pamėgtus aukštakulnius, šoko į botus ir pasileido Toskanos miškų klampynėmis medžioti auksinėmis bulvėmis vadinamų baltųjų trumų: „Už kilogramą – 2500 eurų. Daug? Tikram gurmė už baltuosius trumus neskauda sumokėti ir penkiskart daugiau!“

Gastronominės šventės italams įprasta. Triukšmingai sutinkami naujieji vynų, sūrių ar aliejaus sezonai, o lapkritį iš proto einama dėl trumų – šiems prabangiems grybams Italijoje skirti ištisi festivaliai. Restoranai ir parduotuvės plačiai atveria langines ir čia pat gatvėje virtuvės šefai praeivius vaišina trumais gardintais šviežiais patiekalais ir užkandžiais, vietinės gamybos produkcija – trumai maišomi į sviestą, uogienes, medų ir šokoladą.

Toskanos regione netoli Florencijos ant kalvos esantis San Miniato miestelis šįmet atšventė jau penkiasdešimtąjį trumų festivalį, per jį sulaukė daugiau kaip septyniasdešimties tūkstančių šių išskirtinių grybų mėgėjų ir smalsuolių. Autentiškoje baltųjų trumų medžioklėje pažįstamos šeimos žemėse pirmą sykį dalyvauti susigundė ir Marija, drauge pasikvietusi floristą Mantą Petruškevičių ir odontologą Sergejų Troščenkovą. Įdomus faktas – būtent San Miniato mieste 1954 metais rastas didžiausias pasaulyje baltasis trumas, kuris svėrė 2 kilogramus ir 520 gramų.

Marija Palaikytė ir Mantas Petruškevičius Toskanoje/ Asmeninio albumo nuotr.
Marija Palaikytė ir Mantas Petruškevičius Toskanoje/ Asmeninio albumo nuotr.

„Iš karto buvome įspėti, kad trumų galime ir neaptikti, todėl nepatikėsite, kiek džiaugsmo suteikė po kelių valandų ieškojimo rasti trys grybai. O šviežio trumo kvapas tiesiog nepamirštamas! Medžioklės vedliu tapo specialiai tam dresuojamas Romanijos vandens šuo, dėl unikalių gebėjimų užuosti trumus įvertintas dešimčia tūkstančių eurų. Patikėkite, šis mielas gauruočius – tikra šeimos vertybė. Paskui šunį sekė šeimininkė. Kai keturkojis užuosdavo trumus ir pradėdavo rausti žemę, ši jį sustabdydavo ir pati rankomis ištraukdavo grybus. Trumai auga nevienodame gylyje, todėl kartais tenka kaip reikiant paplušėti – išrausiama net ir metro gylio duobė, paskui nepriekaištingai užkasama. Kitais metais toje pačioje vietoje vėl tikimasi rasti laimikį – jeigu aptinkamas išties didelis trumas, jo augimo vieta pažymima žemėlapyje, užrašoma tiksli data ir laikas, kada grybas rastas, o teritorija kruopščiai slepiama nuo aplinkinių. Neduokdie, kas sužinos...“ – trumų medžioklės subtilybes atskleidžia Marija Palaikytė.

Kelias valandas miškuose praleidę lietuviai atsikvėpė tos pačios šeimos viloje „Fattoria Collebrunacchi“, kurioje laukė degustaciniai pietūs iš pačių rastų baltųjų trumų. Visi trys skanavo skystai keptų kiaušinių su kalafiorų, kopūstų, bulvių ir trumų piurė, tagliolini makaronų su trumais, o galiausiai vilos šeimininkai stalą nuklojo trumais kvepiančiais savo gamybos kumpiais, sūriais ir aliejumi. O kur dar nuostabaus skonio desertas!

Artėjant vakarui pasipildyti gastronominių įspūdžių kompanija išvyko į Florenciją. Marijos širdies draugui Fulvio Franchini priklausančiame restorane „Hostaria da Fulvio“ jiems buvo paruoštas tikras florentietiškas didkepsnis – bistecca alla fiorentina. „Ir ne bet koks, o su baltaisiais trumais, atsivežtais iš San Miniato, – sezono metu per daug šių grybų niekada nebūna, – juokiasi Marija. – Trumai skirstomi į juoduosius ir baltuosius, pastarieji yra gerokai brangesni. Kuo trumai ovalesni, tuo brangesni. Kaina priklauso ir nuo svorio, o juos suvartoti rekomenduojama per savaitę – kasdien šių aukso vertės grybų skonis keičiasi, jie patys traukiasi, todėl laikymo sąlygos turi būti ypatingos. Trumai laikomi drėgmę gerai sugeriančiame popieriuje arba ryžiuose, šie nuolat keičiami. Vilos, kurioje viešėjome, šeimininkė savo žemėse yra radusi 750 gramų baltąjį trumą, o jos tėvas – net kilogramo ir 200 gramų. Tokio dydžio grybą aukcione jis pardavė už 18 tūkstančių eurų – lygiai pusė lėšų visada keliauja labdaros fondams, likusi dalis atitenka grybo radėjui. Nenuskriaustas būna ir trumus užuodęs šunelis – augintinį šeimininkai palepina ne taip jau pigiai kainuojančiu pasakiško skonio itališku steiku. Gal ir neblogai?“

„Iš karto buvome įspėti, kad trumų galime ir neaptikti, todėl nepatikėsite, kiek džiaugsmo suteikė po kelių valandų ieškojimo rasti trys grybai. O šviežio trumo kvapas tiesiog nepamirštamas! Medžioklės vedliu tapo specialiai tam dresuojamas Romanijos vandens šuo, dėl unikalių gebėjimų užuosti trumus įvertintas dešimčia tūkstančių eurų. Patikėkite, šis mielas gauruočius – tikra šeimos vertybė. Paskui šunį sekė šeimininkė. Kai keturkojis užuosdavo trumus ir pradėdavo rausti žemę, ši jį sustabdydavo ir pati rankomis ištraukdavo grybus. Trumai auga nevienodame gylyje, todėl kartais tenka kaip reikiant paplušėti – išrausiama net ir metro gylio duobė, paskui nepriekaištingai užkasama. Kitais metais toje pačioje vietoje vėl tikimasi rasti laimikį – jeigu aptinkamas išties didelis trumas, jo augimo vieta pažymima žemėlapyje, užrašoma tiksli data ir laikas, kada grybas rastas, o teritorija kruopščiai slepiama nuo aplinkinių. Neduokdie, kas sužinos...“ – trumų medžioklės subtilybes atskleidžia Marija Palaikytė.

Marija Palaikytė ir Mantas Petruškevičius Toskanoje/ Asmeninio albumo nuotr.
Marija Palaikytė ir Mantas Petruškevičius Toskanoje/ Asmeninio albumo nuotr.

Kelias valandas miškuose praleidę lietuviai atsikvėpė tos pačios šeimos viloje „Fattoria Collebrunacchi“, kurioje laukė degustaciniai pietūs iš pačių rastų baltųjų trumų. Visi trys skanavo skystai keptų kiaušinių su kalafiorų, kopūstų, bulvių ir trumų piurė, tagliolini makaronų su trumais, o galiausiai vilos šeimininkai stalą nuklojo trumais kvepiančiais savo gamybos kumpiais, sūriais ir aliejumi. O kur dar nuostabaus skonio desertas!

Artėjant vakarui pasipildyti gastronominių įspūdžių kompanija išvyko į Florenciją. Marijos širdies draugui Fulvio Franchini priklausančiame restorane „Hostaria da Fulvio“ jiems buvo paruoštas tikras florentietiškas didkepsnis – bistecca alla fiorentina. „Ir ne bet koks, o su baltaisiais trumais, atsivežtais iš San Miniato, – sezono metu per daug šių grybų niekada nebūna, – juokiasi Marija. – Trumai skirstomi į juoduosius ir baltuosius, pastarieji yra gerokai brangesni. Kuo trumai ovalesni, tuo brangesni. Kaina priklauso ir nuo svorio, o juos suvartoti rekomenduojama per savaitę – kasdien šių aukso vertės grybų skonis keičiasi, jie patys traukiasi, todėl laikymo sąlygos turi būti ypatingos. Trumai laikomi drėgmę gerai sugeriančiame popieriuje arba ryžiuose, šie nuolat keičiami. Vilos, kurioje viešėjome, šeimininkė savo žemėse yra radusi 750 gramų baltąjį trumą, o jos tėvas – net kilogramo ir 200 gramų. Tokio dydžio grybą aukcione jis pardavė už 18 tūkstančių eurų – lygiai pusė lėšų visada keliauja labdaros fondams, likusi dalis atitenka grybo radėjui. Nenuskriaustas būna ir trumus užuodęs šunelis – augintinį šeimininkai palepina ne taip jau pigiai kainuojančiu pasakiško skonio itališku steiku. Gal ir neblogai?“

Naujausi straipsniai