Į naują veiklą pasinėrusi Viktorija Macijauskienė: „Džiaugiuosi galėdama išreikšti save iš kūrybinės pusės“

Viktorija Macijauskienė su dukra Gabriele / Asmeninio albumo nuotr.
Viktorija Macijauskienė su dukra Gabriele / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-07-02 16:33
AA

Prieš keletą mėnesių prie vaikų meninio kolektyvo „Džimba“ prisijungusi krepšininko Arvydo Macijausko žmona Viktorija neslepia džiaugsmo. „Atradau širdžiai mielą veiklą“, – sako ji.

Viktorija ne tik veda šokių pamokas, bet ir pasinėrė į kūrybinį darbą. Moteris prisipažįsta, darbas su vaikais ir šokiai – jai labai artimi. O kaipgi kitaip, dviejų vaikų mama: Gabrielės (5) ir Lauryno (7) daug metų buvo meninės gimnastikos rinktinės narė.

Kaip kilo idėja prisijungti prie „Džimba“ kolektyvo?

Viskas susiklostė natūraliai. Šią mokyklėlę lankė mano dukrytė. Jos vadovė – nuostabi moteris ir mes greitai radome bendrą kalbą. Vieno pokalbio su ja metu aš panorau prisijungti prie šio kolektyvo. Supratau, kad galiu sukurti pridėtinę vertę mergaitėms, kurios nori koncertuoti.

Kokia yra Jūsų role šiame kolektyve?

Daugiau negu 10 metų lankiau meninę gimnatiską, kuri visada buvo susipynusi su šokiu, meniniu judesiu bei muzika, todėl 6-12 metų mergaitėms aš vesiu šokio pamokas ir juos kursiu, pagal savo viziją.

Ar Jums artima pedagoginė veikla? Darbas su vaikais?

Man yra įdomu ir gera būti su vaikais. Domiuosi jų psichologija ir savo pačios atžalas auginu labai atsakingai. Dirbant su vaikais labai svarbu nesuvaidintas nuoširdumas ir abipusė pagarba.

Dukrytė – bus kolektyvo dalis, o sūnelis ar nežada prisijungti prie šios veiklos?

Sūnelį labiau domina gamtotyra, technologinė bei sportinė veikla, bet ne šokiai (juokiasi).

Kokiais principais vadovaujatės ugdydama savo vaikus?

Vaikų aš per daug neapkraunu. Berniukas netrukus eis į pirmą klasę, todėl jo prioritetas bus mokslai, o kiek laiko liks – tuomet galės lankyti būrelius. Apskritai – vaikų aš nespaudžiu, leidžiu jiems rinktis. Jeigu kažkoks būrelis nusibosta, jie gali jo ir nebelankyti. Žinoma, aš visuomet juos paraginu, tačiau niekada nedarau spaudimo. Manau, kad vaikas turi pats ieškoti savęs ir aš į tai žiūriu labai ramiai, be streso. Viskam ateina savas laikas, o mano pareiga – parodyti kuo daugiau įvairiausių galimybių. Leisti jiems viską išbandyti ir nuspręsti, kas jiems labiausiai prie širdies.

Tačiau stengiuosi, kad jie būtų užimti. Kiekvienais metais suorganizuoju jiems vasaros stovyklas. Labai džiaugiuosi, kad jų Lietuvoje yra labai daug ir įvairių: sportinių, kūrybinių, meninių.

Kaip Arvydas reagavo į Jūsų norą užsiimti nauja veikla?

Arvydas žino, kad ši veikla man suteikia daug teigiamų emocijų, todėl labai mane palaiko.