Į miesto erdves grįžtantis Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus

Kaune – „Istorijų festivalis“
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-09-24 11:19
2020-ųjų metų pradžią paženklinusi pandemija tapo visuotinių lūžių laiku: akimirksniu sugriuvo mūsų ateities planai, daugelio kasdieniais palydovais tapo nerimas, nežinomybė ir netikrumas. Mūsų gyvenimas tapo pertrauktas. Spalio 8–11 dienomis į Kauną grįšiantis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas Istorijų festivalis kvies miestiečius per garsus, vaizdus ir pasakojimus iš naujo apmąstyti, kaip ši patirtis paveikė šiandieninius mūsų įpročius ir tarpusavio santykius.

Kartu ir išgyventi bendrystę su tais, kurie gimė ir gyveno Kaune, tačiau negailestingi istorijos smūgiai pakeitė jų likimus, ištrynė jų gyvenimo pėdsakus.

„Apmąstydami netikėtai užklupusius šių metų išgyvenimus suvokiame, kad, istorijos požiūriu, jie nėra unikalūs ar išskirtiniai. Karai, tremtys, okupacijos ir persekiojimai – tai daugybė drastiškai pertrauktų mūsų tėvų, senelių, kauniečių likimų. Prisimindami juos, galbūt su didesne empatija įsiklausysime į prieš mus gyvenusių kartų istorijas ir patirtis“, – sako festivalio organizatorė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Pasak organizatorės, festivalis iš naujo pakvies išeiti į miestą ir naujomis akimis pažvelgti į savo miesto ir miestelių užkulisius, įsiklausyti į jų istorijas. Šių metų festivalio programa – ekskursijos, parodos, teatralizuoti pasakojimai, meniniai susitikimai ir pokalbiai leis prakalbinti miestą, jo gatves ir sienas, prikels istorijas, kurios užsimiršo.

Kaune – „Istorijų festivalis“
Kaune – „Istorijų festivalis“

Vienu iš festivalio akcentų šiemet tampa meninės intervencijos viešosiose miesto erdvėse. Gatvės meno kūriniai, garso ir šviesų instaliacijos atkels užmaršties uždangą. Ir neatsitiktinai, nes  miesto gatvės, pastatai ir jų sienos yra nebylios praeities liudininkės: prisiminsime mylimiausią Izraelio  poetę Lėją Goldberg, prancūzų filosofą Emmanuelį Leviną, Kauno mokytoją ir išradėją, geto fotografą George’ą Kadishą (Hiršą Kadušiną), tarpukario, karo ir pokario istorijų veikėjus, partizanus ir disidentus, praėjusių laikų herojus ir kasdienybės liudininkus.

Festivalyje nepamiršime vaikų, pasakų ir kitų neįtikėtinų istorijų, o vienas labiausiai netikėtų festivalio projektų suteiks galimybę įsivaizduoti savo likimą kitomis istorinėmis aplinkybėmis. Projektas „Veidrodis iš amžinojo įšalo. Tremties istorijų generatorius“ – dirbtinio intelekto instaliacija, kurioje lankytojas gaus specialiai jam sugeneruotą jo paties tremties istoriją. Tai lyg veidrodis, kuris lyg kreivų veidrodžių kambarys pateiks žiūrovui jo atspindį, iškreiptą šalčiu, kančia ir pertrauktais gyvenimais.

Miestiečių pamėgtos istorijos pietums – festivalio ekskursijos vidurdieny – šiemet vėl pasklis po visą miestą ir rajoną nuo centro bei Žaliakalnio iki Aleksoto. Kačerginė ir Linksmakalnis atvers savo primirštas istorijas. O dar viena, svarbia festivalio dalimi, tampa nauji, šiuolaikinės literatūros – prozos ir poezijos – tekstai, gimę rašytojams interpretuojant nepaprastus kauniečių gyvenimus karo ir pokario metų Kaune.

Istorijų festivalis truks 4 dienas, jame numatyta daugiau nei 30 renginių, į festivalio programą įsitraukė daugiau nei 20 partnerių. Visą festivalio programą organizatoriai netrukus paskelbs festivalio tinklapyje www.istorijufestivalis.eu, taip pat ją bus galima rasti dienraštyje Kauno diena, Kauno kultūros organizacijose bei kavinėse.

Istorijų festivalis yra vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, siekiantis prisiminti daugiatautę Kauno ir Kauno rajono praeitį, skatinti pasididžiavmą vieta, kurioje gyvename, stiprinti dialogą atvirumą ir empatiją.

Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

Temos:
Kaunas Kultūra

Naujausi straipsniai