Trečiadienio popietę Vilniaus kino centre „Forum Cinemas Vingis“ vyko ilgai laukto, keturiomis „Sidabrinėmis gervėmis“ apdovanoto Giedrės Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“ kūrėjų spaudos konferencija. Apie beveik prieš tris dešimtmečius tragiškai žuvusį fotografą Vitą Luckų pasakojanti dokumentinė juosta šiandien menininką tarsi prikėlė iš naujo.
Spaudos konferencijoje įdomiausiais kadrais ir filmavimo užkulisiais dalijosi režisierė G.Žickytė, filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, V.Luckaus kolega ir bendražygis, Kauno pantomimos trupės įkūrėjas ir režisierius, latvių dailininkas Modris Tenisonas bei specialiai iš JAV atskridusi pagrindinė filmo herojė, V.Luckaus mylimoji Tatjana Luckienė-Aldag bei dabartinis jos vyras Howardas Aldagas.
„Tai istorija apie nepaprastai spalvingą asmenybę, vieną garsiausių fotografų Vitą Luckų. Kuriant filmą man kilo labai daug jausmų. Ėmiau daugelį dalykų vertinti iš naujo. Filmas pasakoja apie tai, kai meilė ir kūryba yra stipresnė už mirtį“, – kalbėjo G.Žickytė.
Dokumentinė juosta V.Luckų parodo iš visų pusių. Čia prisiminimais apie fotografą dalijasi jo draugai, kolegos, kartu per gyvenimą ėję bičiuliai.
„Mes tiesiog darėm tai, ką norėjom. Tai buvo ištisas, nesibaigiantis procesas. Jo nuotraukos yra labai įspūdingos. Kai pamačiau pirmas jo nuotraukas, supratau, kad pats daugiau fotoaparato į rankas neimsiu“, – mintimis pasidalino M.Tenisonas.
Tačiau neginčijamai svarbiausia figūra jo gyvenime buvo jo mūza, antra jo širdies ir sielos pusė Tatjana. Todėl ir pavadinimą režisierė sugalvojo neatsitiktinai – „Meistras ir Tatjana“.
„Turiu tiek daug medžiagos, kad galiu kurti dar kelis filmus ir vadinti pagal temas... „Meistras ir kelionės“, „Meistras ir jo draugai“, „Meistras ir nuotykiai“. Tai nėra vaidybinis filmas. Aš negalėjau su Vitu kartu keliauti, kartu leistis į nuotykius, negalėjau žiūrėti, kaip jis dirba savo laboratorijoje. Jo nebėra, o viso to net nėra nufilmuota, todėl perteikti tą jausmą – sunku. Nepaisant to, norėjau, kad juosta būtų apie mintis, apie emocijas, kad tai nebūtų vien sausi faktai apie tai, kad Vitas gimė ar mirė“, – kalbėjo G.Žickytė.
Apie V.Luckų ji pirmą kartą išgirdo būdama 19-os. Tuomet G.Žickytė Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Tuomet šiandien jau Anapilin išėjęs dėstytojas, fotografas Skirmantas Valiulis ją supažindino su menininko kūryba. Po kelerių metų ji, sklaidydama V.Luckaus nuotraukų archyvus, vėl iš naujo atrado jo asmenybę ir suprato – reikia kurti filmą.
Šis procesas nuo idėjos pradžios truko apie šešerius metus, o intensyviai dirba pastaruosius dvejus.
„Vito gyvenimo istorija yra tokia turtinga ir tiek visko talpino, kad vienu metu galvojau, kad to filmo nepadarysiu. Vitas buvo kaip veidrodis. Kiekvienas žmogus į jį pažiūrėjęs suprasdavo kai ką apie save“, – sakė G.Žickytė.
Pasak jos, norint parodyti visą istoriją, neužtektų ir serialo. Dokumentiniame filme parodomi vos keli procento tai, kas buvo nufilmuota.
„Supratau, kad turiu eiti per tai, ką jaučiu dabar. Tanios meilė Vitui – dar gyva. Per meilės istoriją aš papasakojau apie Vitą. Po 20 metų mes grįžtame atgal ir Tania mums atveria duris. Šis filmas man ypatingas“, – sakė režisierė.
T.Luckienė-Aldag sulaukusi pasiūlymo prisidėti prie filmo apie V.Luckaus kūrybą, labai nenustebo. „Aš laukiau, kada tai įvyks. Apie tai reikia kalbėti, nors kurį laiką to dėmesio nenorėjau. Žmonės į mane žiūrėdavo gatvėje, atsisukdavo. Vėliau nusprendžiau išvykti toli ir pradėti gyvenimą iš pradžių. Kai šiandien pagalvoju... Mūsų su Vitu gyvenimas buvo beprotiškas, pilnas spalvų“, – sakė ji.
Spaudos konferencijoje T.Luckienė-Aldag užsiminė apie planus Vilniuje atidaryti V.Luckaus vardo fotografijos galeriją. Tai ji ketina padaryti iki 2020 metų. „Lietuvoje tiek daug fotografų, todėl sunku turėti galeriją Vito vardu. Tačiau tai vieną dieną įvyks. Turiu visą jo archyvą, nenorėjau jo niekam atiduoti, parduoti, saugojau, todėl noriu, kad visi jo darbai čia kabėtų, paliktų pėdsaką“, – sakė ji.
Buvusi V.Luckaus žmona taip pat neatmeta galimybės vieną dieną visus savo atsiminimus užrašyti knygoje. „Labai noriu tai padaryti. Turiu daug minčių ir idėjų, kurias sunku sutalpinti į kelis sakinius. Knyga būtų savotiškas mano indėlis. Tai labai ilgas procesas, bet tikiu, kad vieną dieną tai įvyks“, – kalbėjo ji.
„Meistras ir Tatjana“ jau spėjo apkeliauti ne vieną užsienio kino festivalį. Prieš porą savaičių filmas laimėjo apdovanojimą Portugalijos kino festivalyje, taip pat buvo įvertintas dokumentinių filmų festivalyje Lietuvoje.
Filmas kino teatruose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus pradėtas rodyti nuo spalio 16 dienos.
