Kovo 8 d. mūsų šeimoje gimė Aleksandras, jaunesnysis Marijos Barboros brolis. Kol mane visi baugino dėl to, kad Marijai ims trūkti dėmesio, o mažasis, deja, nebebus taip išbučiuotas, kaip buvo pirmoji, aš mintyse bandžiau atsakyti jiems į jų komentarus.
Pabandykite įsivaizduoti tai: jūsų antrasis kūdikis vis dar jūsų pilve ir turi progą pasamdyti jus, kaip mamą, tokią, kokia esate šiandien, arba jūsų ankstesnę versiją prieš susilaukiant primagimio? Ar manote, kad antrasis vaikas tikrai verčiau samdytų tą (aš apie save) paranojišką, išpūstom akim mamą, kuri mano, kad namuose reikia sauskelnių džinės, viską dezinfekuoti, virinti, tada tikrinti, ar vaikas kvėpuoja, žadinti ar gyventi pagal knygutę minučių tikslumu?
Ar manote, kad antrasis vaikas tikrai verčiau samdytų tą (aš apie save) paranojišką, išpūstom akim mamą, kuri mano, kad namuose reikia sauskelnių džinės, viską dezinfekuoti, virinti, tada tikrinti, ar vaikas kvėpuoja, žadinti ar gyventi pagal knygutę minučių tikslumu?
O gal tą ramaus būdo ir ypatingos kantrybės karį, kuriuo sugebėjote tapti per tą laiką, kurį jau esate mama?
Šiandieninė jūsų versija turi maitinimo, žaidimų, sauskelnių keitimo ir autokėdučių instaliavimo automobilyje per kelias sekundes juodąjį diržą. Dabar jūs esate „nėra nieko, ko negalėčiau padaryti viena ranka“ dievaitė.
Ir priklausomai nuo to, kokio amžiaus jūsų pirmagimis, jūs, galbūt, jau net ir neprisimenate, ką reiškia miegoti daugiau nei 4 valandas be nubudimo, bet mokate dėl to visiškai nepykti, nesiskųsti ir netgi padoriai atrodyti.
Negana to, jūsų vyras šiandien jau irgi turi kitą „tėčio laipsnį“. Pažiūrėkite į tą kantrų žmogų šalia, kuris anksčiau tikrai mėgdavo gerokai daugiau pailsėti ir panikavo, kur kas emocionaliau. Štai dabar jis perrenginėja naujagimį ir keičia sauskelnes be atskiro prašymo arba papildomų instrukcijų.
Sulaukus pirmagimio, pirmiausia gyvename dėl išlikimo (savo ir savo kūdikio), po to tarsi bėgtume varžybose, kuriose reikia žūtbūt laimėti geriausios mamos ir tobuliausiai auginamo vaiko rungtis. Dabar žinau, kad kūdikio galvytė ne visada taip kvepės, ne visada jis tilps pagulėti ir ramiai užmigs man ant krūtinės. Net ir sauskelnių keitimas atrodo ypatingas procesas, kai niekas nesipriešina ir nieko nereikia papirkinėti sausainiais, kad jie sėstųsi ant puoduko. Tokiomis akimirkomis reikia mėgautis.
Taip, turėti antrąjį vaiką galbūt ir reiškia, kad darbų namuose net patrigubėja, galbūt neįamžinsime 3579 nuotraukų ir video įrašų per kelis mėnesius, nesuklijuosime į atminimų knygutes visų apsilankymų pas gydytojus rezultatų. Pasilaikykim tuos atsiprašymus trečiajam vaikui. O dabar pasimėgaukim buvimu mama.
Kaip gera būti namuose! Ir mylėti vaikus girdint už lango, kad jau grįžo paukščiai. Nepamenu, kada paskutinį kartą taip mėgavausi jų čiulbėjimu, uostant tą nuostabią galvytę padėtą ant mano krūtinės.
Tai kurią mamą samdo jūsų antrasis vaikas?
Daugiau panašių istorijų ir pamąstymų rasite: