Praėjo 20 metų, kai Arvydas Macijauskas paskutinį kartą vilkėjo Vilniaus „Ryto“ marškinėlius. O dabar 43 metų buvęs krepšininkas sulaukė jaudinančio padėkos momento.
Vilniaus „Jeep“ arenos publika sprogo ovacijomis, kai į aikštės vidurį žengė Arvydas Macijauskas.
1999-2003 metais Vilniaus „Ryte“ (tada – „Lietuvos ryte“) rungtyniavęs elitinis krepšinio snaiperis tada tritaškiais ir bebaimiu žaidimu daug prisidėjo prie pirmųjų dviejų komandos titulų Lietuvos čempionate bei NEBL nugalėtojų trofėjaus.
Šeštadienį šie trys trofėjai buvo išnešti į aikštės vidurį, o Macas sulaukė atpildo – per „Ryto“ rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“ jis apdovanotas keliomis jaudinančiomis akimirkomis.
Sirgaliai dar prieš rungtynes parodė, jog meilė buvusiai komandos žvaigždei nerūdija – „Ryto“ klubo į prekybą paleistas pusšimtis vardinių A.Macijausko marškinėlių buvo iššluoti dar iki rungtynių pradžios.
Prieš pat mačą visi „Jeep“ arenos aistruoliai pakilo ant kojų ir padovanojo įspūdingą ovacijų bangą, kai „Betsafe-LKL“ pagerbė A.Macijauską kaip vieną iš lygos legendų.
Pirmoje eilėje „Jeep“ arenoje su šeima greta Vilniaus mero Valdo Benkunsko įsitaisęs A.Macijauskas paskui stebėjo rungtynes tarp dviejų Lietuvos komandų, kurioje startavo jo ne tokia ilga, kaip norėjosi, bet labai įspūdinga karjera.
1997-1999 m. Klaipėdos „Neptūne“ atsiskleidęs, o paskui „Ryte“ dar ryškiau sužydėjęs išskirtinio talento ir įžūlaus sportinio charakterio 193 cm ūgio atakuojantis gynėjas per ketverius metus sostinėje tapo viena „Ryto“ ir viso Lietuvos krepšinio ikonų.
Kai „Jeep“ arenoje praėjusią vasarą buvo nukabinti metų metus kabėjusių svarbiausių klubo žaidėjų plakatai-nuotraukos ir buvo nuspręsta pradėti kabinti labiausiai „Rytui“ nusipelnusių asmenybių marškinėlius, būtent Macas buvo pasirinktas pirmasis.
Klubas tęs šią tradiciją, bet savo numylėtinius pagerbs neskubėdamas – maždaug po du per sezoną, tad kitų „Ryto“ legendų dar lauks panašūs jaudinantys vakarai.
O A.Macijauskui ir jo artimiesiems žmonėms šiurpuliukai po odą turėjo bėgioti per šeštadienio rungtynių pertrauką, kai ir įvyko marškinėlių pakilimo į arenos palubes ceremonija.
Kuomet V.Benkunskas paprašė pakelti rankas sirgalių, kurie gyvai yra matę žaidžiantį Macą, 2 tūkst. vietų užpildytoje arenoje pakilo dauguma rankų.
„Linkiu labiau grįžti į krepšinio pasaulį ir į mūsų klubo veiklą“, – palinkėjo sostinės meras, pasidžiaugęs, kad po karjeros pabaigos A.Macijauskas įsikūrė Vilniuje.
Po karjeros šeimai ir nekilnojamojo turto verslui didžiąją laiko dalį skiriantis buvęs krepšininkas į aikštės vidurį žengė kartu su savo trimis vaikais, o netrukus prisidėjo ir jo žmona Viktorija.
„Macai, Macai, Macai!“, – darniai ir garsiai užskandavo tribūnos.
Macas atsakė:
„Prisiminimai liko, džiaugiuosi, kad iš aš likau jūsų atmintyje.
Man visada atrodė, kad žaidėjas, kuris yra savo srities specialistas, miesto atstovas, turi labai stengtis ir parodyti daug atsidavimo.
Norėčiau, kad ateities kartų žaidėjai, o taip pat legionieriai, žaistų taip, jog atiduotų visą širdį. Jie gyvena geriau nei dauguma miestiečių, tad ir turi stengtis labiau. Aš stengiausi atiduoti visą save, kol galėjau, kiek galėjau iki traumos.
Būdamas paaugliu kovojau už Klaipėdą, kai persikėliau rungtyniauti į Vilnių, ten subrendau kaip vyras ir stengiausi iš visų jėgų dėl Vilniaus.“
Macijauskų šeimai paspaudus mygtuką, aikštės viduryje aukštyn pakilo 7-uoju numeriu paženklinti marškinėliai su užrašu Macijauskas.
„Ačiū, ačiū, ačiū!“, – darkart savo mylimam žaidėjui padėkojo tribūnos.
* * *
Rekomenduojame paskaityti šventės išvakarėse rengtą interviu su A.Macijausku apie jo etapą Vilniuje.
