Lapkričio 20-ąją savo gimtadienį „Lietuvos balso“ finalininkė Kamilė Tumelytė-KAIA minėjo JAV. Nuo rudens Holivude gyvenanti atlikėja ten studijuoja muzikos verslą. Dainininkė atvira – ne viskas svajonių žemėje yra taip puiku. Ten, kur KAIA apsistojusi, apstu benamių, sveikatos sistemos apleistų, protinę negalią turinčių žmonių. „Bet vis tiek kasdien po paskaitų stengiuosi išeiti į Saulėlydžio bulvarą, pakelti akis į dangų ir padėkoti už tai, ką turiu, kad esu čia“, – optimistiškai, bet išties kukliai kalba ji.
Nors dauguma žmonių KAIĄ geriausiai prisimena iš projekto „Lietuvos balsas“, kuriame ji dainavo duete su Paulina Paukštaityte, bet talentingos merginos pasiekimų sąraše yra kur kas didesnių pergalių.
Savo muzikinio stiliaus ir polėkio niekada neišsižadėjusi įspūdingo balso savininkė prieš pusmetį išleido solinį albumą, o tuomet žengė vieną svarbiausių žingsnių karjeroje – išvyko studijuoti ir gyventi į JAV.
KAIA, ne kiekvienas drįstų taip kardinaliai pakeisti savo gyvenimą.
Tai buvo senai kurptas mano planas. Būdama penkiolikos pirmąsyk susigalvojau, kad norėčiau gyventi San Fransiske. Net negaliu dabar prisiminti, kodėl. Tačiau po gerų devynerių metų ten nuvykusi, supratau, kad tai tikrai labai ypatingas miestas, ėmiau save įsivaizduoti gyvenančią jame. Tos pačios kelionės metu aplankiau ir Los Andželą. Išvyka buvo trumpa, bet tikrai įkvepianti.
Vos prieš keletą metų įstojau į Berklio muzikos koledžą Bostone, tuomet pasirinkau vokalo studijas. Gavau nemenką stipendiją, tačiau edukacinė sistema JAV ganėtinai skiriasi nuo Lietuvos. Gimtinėje dauguma įpratę gauti nemokamą vietą aukštosiose mokyklose, o Amerikoje žmonės visą gyvenimą taupo vaikų mokslams, studentai ima paskolas, mokslas be galo brangus. Dėl finansų trūkumo tuomet teko nusileisti ant žemės ir pripažinti, jog tokios sumos – ne mano kišenei.
Praėjo dar keli metai, įstojau į Los Andželo muzikos koledžą, taip pat mokytis vokalo. Ir vėl neišvažiavau. Šįkart, iš dalies dar ir dėl to, kad Lietuvoje sutikau meilę...
Karjera klostėsi puikiai, mane supo draugų ratas, šeima, antra pusė, tad nemačiau tikslo kažkur kelti sparnus.
Jausmai pasikeitė?
Matyt, mums gyvenime yra visada skirti kažkokie tikslai ir misijos. Manęs neapleido mintis, kad išvykti vėliau ar anksčiau vis tiek turėsiu. Tad praėjusiais metais, kuomet su antra puse pasukome skirtingais keliais, pamaniau, jog bus puiki proga išsikelti sau šį iššūkį.
Kaip pasirinkai Los Andželą, jei pirmiausia širdį užkariavo San Fransiskas?
Los Andželas niekada nebuvo mano pirmas pasirinkimas, mielai būčiau važiavusi į San Fransiską, tačiau visa muzikos ir pramogų industrija įsikūrusi čia, kur dabar gyvenu. Ir mokyklos čia geriausios. Dabar Holivude studijuoju muzikos verslą. Jis čia turi labai senas ir gilias šaknis, tad nepriklausomai ar atlikėjai iš mažos šalies ar ne, čia tikrai yra ko pasimokyti ir parsivežti daug patirties.
Koks tavo akimis yra Holivudas?
Tai bene garsiausia Los Andželo apskrities dalis. Dažniausiai, kai žmonės išgirsta, jog gyvenu Holivude, įsivaizduoja kažką panašesnio į Santą Moniką arba Beverli Hilsą. Gyvenu pačiam Holivudo centre, tarp „Hollywood“ ir „Highland“ gatvių. Netviska čia viskas auksu, kaip pripratome matyti filmuose. Gatvėse be galo daug benamių, narkomanų, sveikatos sistemos apleistų protines negalias turinčių žmonių. Gali praeiti prabangų viešbutį, o tada jau už vienos sankryžos žingsniuoti gatve, nes šaligatvis apstatytas benamių palapinėmis.
Pirmas kelias savaites buvau tikrai labai pasimetusi, kur aš čia atvažiavau. Bet dabar, kasdien po paskaitų, stengiuosi išeiti į Saulėlydžio bulvarą, pakelti akis į dangų ir padėkoti už tai, kad čia esu. Dangus čia labai gražus, palmės – kaip iš muzikinių vaizdo klipų. Be to, koledžas, kuriame mokausi, visada pasiūlo nueiti į koncertus. Iš labai arti jau mačiau „Bastille“, „Green Day“, penktadienį einu į „Faith Evans“ koncertą. Turime visas progas dalyvauti konferencijose, tokiose kaip „Revolt“, panelėse, kurias organizuoja ASCAP ir BMI (lietuviškas atitikmuo LATGA ir AGATA asociacijų – aut. past). Paskaitose lankosi industrijos profesionalai, labai garsūs vardai šioje rinkoje. Tokie maži dalykai ir suvokimas, kad čia kunkuliuoja didelė dalis muzikos industrijos, yra tai, kas mane motyvuoja kasdien. Los Andželas labai atstumia, bet tuo pačiu ir labai įtraukia. Keistas jausmas.
Lapkričio 20-ąją gimtadienį minėjai toli nuo namų.
Keista, bet mano gimtadieniai niekada manęs nežavėjo. Kažkokia juoda energija aplink juos.
Jie visada buvo nevykę. Šis, bene kukliausias ir vienas geresnių. Esu ten, kur visada norėjau būti, mane palaiko labai daug žmonių tiek čia, tiek Lietuvoje. 2019-aisiais švenčiau tris gimtadienius: pirmojo albumo pristatymą, išleistuves ir tikrąjį gimtadienį. Tad, manau, visai neblogai (šypteli). Per gimtadienį su draugais nuėjome į biliardo barą ir visą vakarą žaidėme. O po to... tiesiog sėdėjau kieme ir džiaugiausi tuo, ką turiu.
Tačiau visų svajonių dar neišpildei?
Svajojau, kai buvau mažesnė, bet jau kelis metus iš eilės labai tikslingai vykdau savo veiklą. Aš tikiu manifestacija ir manau, kad niekas be reikalo nevyksta. Tikslų turiu nemažai, tačiau nestatau savęs į griežtus rėmus. Dirbu maksimaliai dėl to, kad juos pasiekčiau, esu įsitikinusi – sėkmė ateina tuomet, kada susitinka galimybės ir pasiruošimas. Gyvenimas JAV prasidėjo būtent tada, kada buvau tam pasiruošusi. Nei anksčiau, nei vėliau.
Ko labiausiai ilgiesi Lietuvoje?
Ten mano šeima, katinukas, geriausi draugai, muzikinė veikla. Labai didžiuojuosi ir visada visiems rodau, kokią muziką turime Lietuvoje. Mes iš tikrųjų turime labai daug. Aš net ir lietuviško oro labai pasiilgau! Tik dabar Los Andžele šiek tiek atvėso, tad teko nusipirkti striukę ir megztinių. Kad ir kaip juokingai beskambėtų, bet dykumoje gyvenant – tai truputį netikėta. Jau turiu bilietus į Lietuvą. Kalėdų laikotarpiui. Laukia du pasirodymai Vilniuje ir Kaune. Kur ir kada jie vyks, paskelbsiu šiek tiek vėliau.