Šio termino apibrėžimų daugybė, tik štai – kas tai yra iš tikrųjų, kas pasakys... Specialistai hiperseksualumu vadina nuolatinį didelį seksualinį potraukį, kurį vargiai įmanoma patenkinti. Būna ir taip...
Sako, kiekvienas vyras norėtų sutikti hiperseksualią moterį. Taip pat tarp vyrų sklando mitai, kad tokių dailiosios lyties atstovių daug, tačiau specialistai teigia, jog iš trijų tūkstančių moterų tokia galėtų būti tik viena. Hiperseksualūs būna ir vyrai (satyrai), ir moterys (nimfomanės). Tiesa, apie pastarąsias sklando daugiau istorijų. Štai pats pavadinimas „nimfomanija“ užfiksuotas dar graikų mituose. Pagal legendą, mitinės būtybės nimfos įsiviliodavo vyrus į mišką norėdamos patenkinti savo aistras. Senovės graikai tikėjo, kad kaip tik nimfos išmokė žmones įvairių sekso pozų ir kitų meilės žaidimų subtilybių.
Legendos tegul ir lieka legendomis, tačiau nimfomanija egzistuoja. Nors vyrai tokias moteris laiko didele dovana, pačios nimfomanės retai taip galvoja, nes dėl savo potraukio yra patraukiamos per dantį arba tiesiai šviesiai pavadinamos ištvirkėlėmis. Taigi kas norės pasakoti apie tokią savo laimę ar problemą. Specialistai teigia, kad hiperseksualumą gali lemti pačios įvairiausios priežastys: hormonų pusiausvyros sutrikimas brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, įvairios ligos, kai kurių vaistų vartojimas, psichologinės problemos.
Trys asmenybės vystymosi etapai
Žymusis Freudas teigė, kad asmenybė ir libido formuojasi trim etapais. Jei normaliam vystymuisi nekyla kliūčių, žmogus gyvenimo paprastai neturi seksualinių bėdų. Taigi asmenybės formavimuisi įtakos turi ne tik įvairūs sąmonės procesai, bet ir trys libido formavimosi etapi: platoninis, erotinis ir seksualinis.
Pirmas etapas paprastai išgyvenamas dar paauglystėje, kad merginos svajoja apie princus ant balto žirgo arba heroinius vaikinų poelgius. Tačiau tuo laiku visiškai nesvarbus kito asmens kūnas. Tolesnis – erotinis – etapas pasireiškia įvairiais erotiniais žaidimais; kas gi nežaidė „daktarais“? Šiuo laiku pasireiškia dėmesys kitai lyčiai, tačiau dar apsiribojama švelniais pokalbiais. Seksualinis etapas pasireiškia stipriu noru matyti nuogą kūną, o dar labiau – intymias jo vietas.
Tikriausiai idealiu ne veltui laikomas tas ryšys, kai net ir suaugę žmonės įsimylėję harmoningai pereina visas tris minėtas fazes. Tai patiriantis žmogus gali suderinti ir poetinį ramantiškumą, ir erotiškumą, ir stiprų seksualumą. Toks žmogus tikrai patiks savo antrajai pusei. O štai tada, kai formuojantis asmenybei, dėl tam tikrų individualių dalykų ar neigiamo aplinkos poveikio pirmieji du labai svarbūs etapai būna praleidžiami, ir visas dėmesys skiriamas tik seksualumui, susiformuoja patologija arba iškreiptas požiūris. Dažniausiai tai vadinama hiperseksualumu.
Kam gresia?
Hiperseksualių būna ir vyrų, ir moterų. Hiperseksualumas gali pasireikšti dar vaikystėje ar paauglystėje, kada dar ne visai nesustiprėjusi psichika koncentruojasi į seksualinius ar erotinius įspūdžius ir fantazijas. Šis reiškinys paprastai laikui bėgant praeina, tačiau jei matote, kad jūsų vaikas tarsi netelpa savo kailyje, griežta dienotvarkė, reguliarios treniruotės, įvairūs būreliai padės pažaboti jų seksualumą.
Laikinas hiperseksualumas būdingas ir „vystančioms“ moterims. Joms atgimęs seksualumas ir aistringas sekso troškimas paprastai per 2–3 metus praeina. Natūralus ir trumpalaikis būna nėščių moterų hiperseksualumas. Gydytojų nuomone, tai visiškai normalu, tad šio potraukio nereikėtų gėdytis – tiesiog tinkamai pasinaudoti momentu. Visi šie atvejai susiję su hormonų pokyčiais organizme ir yra tik laikini.
Patologiniai arba, kitaip sakant, nesveiki atvejai gali būti ir nesusiję su natūraliais gyvenimo procesais, o kilti po sunkios ligos, psichologinės ar fizinės traumos, sutrikusios psichikos ir kitų dalykų. Vyrams hiperseksualumą gali išprovokuoti net netinkamai įvertintas pornografinis filmas, kuriame aukštinamas, tarkim, sekso gigantas. Realios padėties nesuvokimas gali privesti iki seksualinio nevisavertiškumo jausmo, o tokiu atveju vyrui bus labai svarbu pasimylėti su kuo daugiau moterų ir kaskart įsitikinti, kad jis vis dar „gali“. Nors tai gal ir negąsdina, tačiau toks elgesys gali privesti ir iki asmenybės degradacijos. Todėl tokiais atvejais gydytojo pagalba būtina.
Kai vienas sekso geidžia labiau nei kitas
Nesileidžiant į medicininius subtilumus, kai hiperseksualumo atvejai tikrai būna reikalingi specialisto konsultacijos, galima paminėti tuos, kurie paprastai pasitaiko, kai poroje vienas mylimasis sekso visada trokšta šiek tiek daugiau nei kitas. Jums pasisekė, jei partneris patenkina jūsų seksualinius poreikius. Tačiau ką daryti tada, jei jis vis nori miego, o jūs – mylėtis?.. Štai keletas tikrai veiksmingų psichologų patarimų:
1. Svarbiausia kalbėkitės. Aptarkite su partneriu tai, ko norite, ir ko nenorite. Nesigėdykite kalbėti apie tai, kas sukelia jums diskomfortą. Atvirumas ir sąžiningumas – geriau nei nutylėjimas.
2. Atostogas, savaitgalius ir šventes stenkitės praleisti drauge. Dar geriau, jei pavyktų kur nors išvykti. Nauji įspūdžiai praturtintų jūsų seksualinį gyvenimą.
3. Būtinai aptarkite tai, kas jums tabu, o kas norma. Padiskutuokite, kaip vertinate neištikimybę, grupinį seksą, pornografiją. Tai padės jums ateityje geriau suprasti mylimąjį. Aptarkite savo seksualumo ribas, tačiau nepamirškite paminėti, kad viskas gyvenime keičiasi, taigi ir jūsų nuomonė po metų jau gali būti kitokia.
4. Ir visiškai nereikia baimintis, jei įsimylėję mylitės tris keturis kartus per dieną. Tai – ne hiperseksualumas, o visiškai normalus fizinis potraukis. Dėmesį atkreipkite į visiškai kitus dalykus. Partnerių santykiuose svarbiausias emocinis artumas. Jo niekada nepakeis fizinis. Gryni seksualiniai santykiai retai trunka ilgesnį laiką ir gali tapti mylinčių širdžių bendravimo pagrindu. Itin svarbus dvasinis bendravimas, panašių interesų ir pomėgių ieškojimas, bendra veikla. Visa tai ir abiem priimtini seksualiniai santykiai tampa tvirtu meilės ryšiu.