Naminiai gyvūnai daugeliui žmonių užpildo vienatvę. Šeimininkai jaučiasi dėkingi, todėl neretai lepina savo augintinius suteikdami jiems pernelyg sotų gyvenimą ir taip stumdami į ligų liūną.
Nuo per didelio svorio kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. 2012 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinė gyvūnų nutukimo prevencijos asociacija išanalizavo apklausų duomenis iš 121 veterinarijos gydyklos. Tyrimas apėmė 36 valstijas, o jame dalyvavo apie 1,5 tūkst. šunų ir 450 kačių.
Šios asociacijos įkūrėjas dr. Ernie Wardas teigia, kad 58 proc. miaukiančių ir 53 proc. amsinčių amerikiečių augintinių turi antsvorio ar yra nutukę. Didžiausia problema, kad daugelis gyvūnų savininkų nepripažįsta, jog jų augintiniai turi antsvorio. Apie 45 proc. respondentų savo augintinio svorį vertino teigiamai, nors veterinarijos gydytojai nustatė nutukimą. Nerimą kelia ir faktas, kad sveiką keturkojį šeimininkai įsivaizduoja kaip tingiai judantį rubuilį.
Žalingi įpročiai
Didžiausias augintinių priešas – skanėstai iš mūsų lėkštės. Apklausus 210 naminių gyvūnėlių savininkų, paaiškėjo, kad 93 proc. šunų ir kačių augintojų duoda savo keturkojui žmonių maisto. 26 proc. respondentų prisipažino, kad, be įprasto dienos davinio, savo numylėtinius lepina ir gyvūnams skirtais skanėstais.
„Norėdami paskatinti gyvūną, rinkitės vieną ingredientą (pvz., smulkiai supjaustytas orkaitėje keptas gyvulių kepenis) arba traškias daržoves“, – pataria dr. E. Wardas.
Kitas veiksnys, lemiantis gyvūnų nutukimą, yra blogai apskaičiuota dienos porcija arba peršėrimas. Verdant košes ir mėsą, sunku apskaičiuoti tikrąją tokio viralo vertę. Firminių pašarų kokybė ir sudėtis yra griežtai reglamentuojama, todėl, išanalizavus pakuotę, tampa aišku, kokią paros normą turėtų gauti gyvūnas. Be to, pirktiniai pašarai būna pritaikyti keturkojo veislei, amžiui, sveikatos būklei. Paros davinį reikėtų paskirstyti dviem trims kartams ir duoti visada tuo pačiu metu.
Polinkis tukti
Kai kurių veislių šunims kyla didesnė rizika priaugti nereikalingų kilogramų. Dažniau nutunka gyvūnai kompanionai. JAV 59 proc. labradorų ir 63 proc. auksaspalvių retriverių turi antsvorio ar yra nutukę. Spanieliai, pudeliai, taksai ir buldogai dažniau kenčia dėl antsvorio nei tarnybinių veislių šunys ar iš prigimties judrūs keturkojai.
Taip pat skaitykite: Dalijatės lova su savo augintiniu? Metas liautis!
Antsvorio rizika didėja su augintinio amžiumi. Nors nutukimas būdingas visų amžiaus grupių gyvūnams, dažniau serga 5–10 m. keturkojai. Jaunikliai mėgsta žaisti judrius žaidimus, o „senjorai“ mieliau gulinėja ant sofos nei laksto paskui kamuolį. Įtakos turi ir gyvūno sterilizavimas. Pakitus hormonų pusiausvyrai, organizmas ima kaupti riebalus. Be to, kastruoti keturkojai ne taip intensyviai domisi aplinka ir priešingos lyties atstovais, todėl išnaudoja mažiau kalorijų.
Kur slypi pavojai?
Antsvorį turintys šunys ir katės dažniau serga sąnarių, inkstų ligomis, kenčia dėl padidėjusio kraujospūdžio, apsunkinto kvėpavimo. Nutukusiems augintiniams padidėja cukrinio diabeto, širdies ir vėžinių ligų rizika. Veislėms, kurioms būdingas ilgas liemuo (taksai, basetai), padažnėja stuburo išvaržų tikimybė. Nutukimas sumažina gyvūno gyvenimo trukmę.
„Nutukimo profilaktika – pagrindinis klausimas, kurį turėtų aptarti gyvūno šeimininkas ir veterinarijos gydytojas. Antsvoris ne tik vargina ar suteikia diskomfortą. Dėl didelės apkrovos kenčia sąnarių raiščiai, gyvūnas jaučia skausmą, kurį netiesiogiai suteikia šeimininkas. Juk augintinis neima maisto iš šaldytuvo, jis ėda iš mylinčio žmogaus rankų“, – pasipiktinęs JAV Veterinarinės medicinos universiteto specialistas dr. Steve‘as Budsbergas.
„Šunų ir kačių nutukimas yra susijęs su medžiagų apykaita ir organizmo hormonų pokyčiais. Dėl sparčiai didėjančio augintinių svorio netrukus atsidursime ant diabeto epidemijos slenksčio“, – teigia veterinarijos gydytojas endokrinologas dr. Markas Petersonas.
Skaičiuojame kalorijas
Atidžiai apžiūrėkite ir įvertinkite savo augintinio kūną. Apčiuopę šonus, turėtumėte jausti šonkaulių kontūrus – jokio riebalinio sluoksnio. Pažvelgę į savo augintinį iš viršaus, turėtumėte matyti jo liemenį, o ne „statinaitę“. Verta sunerimti, jei gyvūnas greitai pavargsta, atsisako judėti, lekuoja ir sunkiai kvėpuoja.
Taip pat skaitykite: Mokslininkai nustatė, kaip šunys jaučia meilę šeimininkui
Augintinis laikomas nutukusiu, jei sveria 10–15 proc. daugiau, nei nurodyta veislės standarte. Būtina ne tik padėti atsikratyti augintiniui nereikalingų kilogramų, bet ir išlaikyti normalų jo svorį ilgą laiką. Efektyviausios ir dažniausiai naudojamos priemonės – dieta ir padidintas fizinis krūvis.
Galima rinktis jau paruoštą sausą pašarą, kuriame paprastai būna mažiau riebalų ir daug baltymų bei ląstelienos – ji pagerina virškinimą ir suteikia sotumo. Juk augintinis pripratęs prikimšti pilną skrandį! Naudojant tokius pašarus, gyvūnas gali sukirsti įprastą kiekį ėdalo, tačiau gaus mažiau kalorijų.
Fizinį krūvį reikėtų didinti palaipsniui. Pradžioje patariama intensyviai vedžioti šunį už pavadėlio 2–3 kartus per dieną po 30 min., vėliau pasivaikščiojimus ilginti. Pravers judrūs žaidimai su kamuoliu.