Gyvos muzikos ir šokio spektaklis „LibertaTEM“: apie laisvę kančioje

„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
Autorius: Projekto partnerio turinys, Julija Banienė
Publikuota: 2020-02-24 13:13
Jau kovo mėnesį režisierė – choreografė, šokio teatro „Judesio erdvė“ įkūrėja Laura Geraščenko kvies žiūrovus išvysti gyvos muzikos ir šokio spektaklio „LibertaTEM“ premjerą, kurios pagrindine siužeto ašimi taps žmogaus kelionė per kančią į vidinę laisvę.

Įgyvendinti šį projektą L.Geraščenko padėjo ne tik gerai žinomas Klaipėdos Dramos teatro aktorius  Donatas Švirėnas, atlikęs įvairius vaidmenis tokiuose spektaliuose kaip „Kalės vaikai“( rež. E. Nekrošius), „Elzės žemė“ (rež. P. Gaidys),  „Mama Drąsa“ (rež. E. Senkovs), „Idiotas“ ( choreografė A.Cholina ) ir kt., bet ir Portugalijos kompozitorius bei pianistas Rui Filipe Martins Dos Reis ir vokalistė Mili Vizsano Jean iš Ispanijos, kompozitorius Kristijonas Lučinskas bei scenografė Angelina Furmaniuk-Savickienė.

Spektaklio režisierė ir viena iš pagrindinių aktorių L.Geraščenko ne viename savo interviu yra minėjusi, jog savęs, kaip moters ir asmenybės paieškos jai yra itin reikšmingos bei svarbios tiek jos kūryboje, tiek ir asmeniniame gyvenime. „Mano asmeninė istorija ir gyvenimo patirtis, bent jau tiek, kiek gyvenu, atsigręždama į savo pačios kančios „stoteles“ ir suvokdama kame esu dabar, aiškiai parodo, jog be tų skausmingų išgyvenimų aš tikrai nebūčiau tokia, kokia esu šiandien. O esu laisvesnė tūkstantį kartų. Nebebijau pasakyti, ką galvoju, nebesibaiminu sulaukti iš aplinkos neigiamo atsakymo.  Man tai yra labai daug“, – patirtimi dalijosi režisierė.

„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.

Moteris teigia, jog šis spektaklis – tarytum kvietimas žiūrovams priimti kančią ne kaip kažkokią bausmę, o kartais net kaip dovaną. „Nebijokime kančios, nebijokime pamatyti, į ką ji gali nuvesti, kas kančios metu gali išsigryninti ir „atsisloksniuoti“, netgi sustiprinti mus“.

Aktorius D. Švirėnas teigia, jog šiandien itin svarbu kiekvienam iš mūsų įsisavinti, jog kančia padeda suprasti labai svarbius gyvenimo momentus. 

„Tai pirmiausia yra skausmas, kuris verčia žmogų kažką keisti savo gyvenime. Paskui – ta pati kančia, kuri taip pat verčia tave priimti atitinkamus sprendimus. Ir, šiais laikais ypač dažnai akcentuojamas – stresas. Juk kai žinai, jog kažkas turi įvykti, kažkas naujo laukia, natūraliai atsiranda stresinė būsena. Tai nebūtinai turi būti tas sunkus, depresijos formos stresas, tačiau toks, kuris nuolatos gyvena žmogaus viduje ir verčia kažką daryti, kad jo neliktų. Tai vat šitie trys dalykai, mano suvokimu, kurie labai išsigrynina ir skatina kiekvieną žmogų imtis atitinkamų veiksmų, kad visa tai baigtųsi. Ir per visus šiuos potyrius tu gali atsiskleisti pats kaip žmogus, kaip tikrasis „aš“, atrasti savo grynąjį talentą. Tada galima pradėti labai aiškius ir teisingus dalykus daryti savo gyvenime. Todėl kančia ir yra vienas iš svarbiausių pojūčių žmogaus gyvenime, kuris priverčia būti savimi“, – akcentuoja menininkas.

„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Pritardama kolegos išsakytoms mintims, režisierė iš karto veda paralelę per spektaklio siužetą ir savo pačios patirtis. „Būtent tai ir atsispindi šiame šokio spektaklyje. Visi skausmingi nutikimai, meilė be atsako kelia klausimą, kur visa tai mane veda? Į kokius pasirinkimus ir kokius sprendimus? Juk ir gamtos yra sukurta, kad net pats žmogaus atėjimas į šį pasaulį ateina per kančią, per skausmą. Tokia yra gyvenimo duotybė. Nereikia bijoti su tuo išbūti ir išsiaiškinti, ką galime su tuo daryti toliau. Ir labai svarbu suvokti, kas toje kančioje yra tavo atrama“, – teigia L. Geraščenko.

„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Spektaklis kuriamas remiantis garsaus norvegų psichiatro Finno Skarderudo knyga – ,,Nerimas: klajonės po modernųjį Aš“. Tačiau režisierė atskleidžia, jog siužete atsispindės ir jos pačios asmeninės patirtys. „Spektaklis yra statomas ne tik pagal šią knygą, bet ir įtraukiant autentiškas istorijas iš mano pačios dienoraščių. O tai reiškia, kad šis meno kūrinys – tai istorija ir  apie mane“.

L.Geraščenko jau seniai norėjo į savo kuriamus šokio spektaklius integruoti gyvą muziką, todėl prieš du metus, Vengrijoje vykusioje „Crescendo“ instituto organizuojamojoje tarptautinėje vasaros stovykloje  užsimezgusi jos ir Portugalijos kompozitoriaus bei pianisto pažintis, suteikė režisierei realią galimybę pagaliau įgyvendinti savo siekius. „Filipe į stovyklą buvo atvykęs kaip kompozitorius, o aš joje dalyvavau kaip choreografė. Tuomet jis mane ir pastebėjo. Pasibaigus renginiui, abu nusprendėme, jog paliekame „atvirą“ klausimą dėl tolimesnio bendradarbiavimo ateityje. Matyt, pajutau, jog tas laikas jau atėjo, todėl pakviečiau jį prisijungti prie šio mano kuriamo šokio spektaklio“. Kadangi pianistas dirba kartu su Ispanijos vokaliste Mili Vizsano Jean, pasitaręs ir gavęs L. Geraščenko sutikimą, prie spektaklio statymo pakvietė prisijungti ir dainininkę. „Išgirdusi jos balsą, kuris, beje, mane ypač sužavėjo, paklausiau, gal ji norėtų ne tik dainuoti bet ir šokti? Išgirdusi šitą mano pasiūlymą vokalistė labai susidomėjo ir iš karto sutiko“, – džiaugėsi režisierė.

„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.

L. Geraščenko kilusi mintis dainininkę įtraukti į spektaklį ne tik dainuojant bet ir šokant, kompozitoriui padarė itin didelį įspūdį. Pianistas Klaipėdos mieste kuriančiai ir reziduojančiai choreografei ir režisierei negailėjo įkvepiančių žodžių, sakydamas, jog Laura sugeba atverti žmonėms duris į naujas ir neatrastas galimybes.

Savo pasirinkimą spektaklyje naudoti gyvą muziką, režisierė argumentavo kaip sąmoningą siekį pritraukti kuo platesnę auditoriją. „Vieni eina į koncertus, kiti dažniau ateina į šokio ar dramos  spektaklius. vienus menas labiau paliečia per vaizdą, kitus – per klausą. Todėl apjungdama visas šias formas į bendrą visumą bandau kuo daugiau pasiekti. Nes tikrai bus tokių, kurie ateis į šį spektaklį dėl gyvai atliekamos muzikos, dėl vokalo ir norės ilsėtis muzikoje. Kiti ateis dėl paties šokio, judesio ar žmonių, kuriuos matys scenoje. Ir galiausiai, spektaklyje esant gyvai muzikai, visada atsiranda vietos improvizacijai, kai aiškiai matomas ir jaučiamas pokalbis tarp muzikos ir judesio. Ko negali įvykti esant tik muzikos įrašui“, – apie savo pasirinkimą kalbėjo choreografė.

„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.

Menininkė taip pat akcentuoja savo ir Klaipėdos Dramos teatro aktoriaus D. Švirėno, dar palyginti jaunos pažinties svarbą šio spektaklio kūrimo procese. 

„Nors mūsų pažintis su Donatu prasidėjo tik prieš metus, tarp mūsų yra kažkoks nepaaiškinamas tarpusavio supratimas, mes susikalbame. Esu sakiusi ir pačiam Donatui, jog aš taip pat iš jo mokausi. O kadangi teatras man yra ir judesys, ir kalba, ir muzika, ir daina, tai Donato, kaip aktoriaus, o ne šokėjo buvimas ir dalyvavimas mano kuriamame šokio spektaklyje padaro šį meno kūrinį dar pilnesnį, įvairesnį ir apimantį įvairias meno formas“, – pasakojo L. Geraščenko. 

„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Aktorius D. Švirėnas taip pat neslėpė susižavėjimo L. Geraščenko kuriamais darbais bei giliomis bendražmogiškomis menininkės vertybėmis.

Mes suprantame vienas kitą ir girdime. Ir todėl mums pavyksta pasiekti tikrai gerų darbinių rezultatų. Aš tai vadinu „aurų“ panašumu. Nes būna, jog tenka bendrauti ir dirbti su visokiais žmonėmis, o aiškiai jauti, kad kažkas „nesiklijuoja“, net jei ir, atrodo, supranti vienas kitą. Laura visada laikosi duoto žodžio ir pradėtus darbus baigia iki galo. O laikytis duoto žodžio, šiandien, manau, yra pats sunkiausias dalykas. Kartais jau net sunkiau, nei išmokti kinų kalbą“, – kalbėjo Klaipėdos Dramos teatro aktorius.

„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.

Pirmasis teatro atstovų bendras projektas buvo L. Geraščenko režisuotas judesio ir dramos spektaklis „Mėlyni pelenai“. Vėliau, režisierės iniciatyva, abu dalyvavo kitame projekte, skirtame Jūrų muziejaus 40-mečiui paminėti.

Jame aktoriai pristatė šokio ir muzikos kompoziciją, kuria buvo pasakojama 
keturių dešimtmečių muziejaus istorija. Aktoriai teigia, jog per tuos metus buvo ir kitų darbų, kuriuose abu turėjo galimybę geriau pažinti vienas kitą kaip kūrėjus ir savo sričių profesionalus. 

„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Kol kas spektaklis bus rodomas tik trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Tačiau režisierė skuba patikinti, jog toks sprendimas yra laikinas. „Kol kas tai yra patogiausios datos, kurios tinka mūsų užsienio menininkams – kompozitoriui Filipe ir vokalistei Mili. Tačiau kitą pusmetį, žinoma, šokio spektaklis pasieks ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažesnius. Apskritai, planuojame su šiuo spektakliu neapsiriboti, o keliauti ne tik už mūsų šalies bet ir už Europos ribų“, – ateities planais dalijosi choreografė. 

 ,,LibertaTEM“ premjera įvyks kovo 17 d., 19 val. Vilniaus Vaidilos teatre. Kovo 18 d., 18:30 val.  gyvos muzikos ir šokio spektaklis bus rodomas Klaipėdos dramos teatre, balandžio 29 d., 19 val. – Kauno nacionaliniame dramos teatre.

„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
„LibertaTEM“ kadras/Simonos Kiūpelės nuotr.
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai