Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslininkas Žilvinas Butkevičius: „Norite klestėti? Kurkite gerovę kitiems“

Žilvinas Butkevičius Interviu
Žilvinas Butkevičius
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

„Pasaulyje egzistuoja užtektinai pinigų, kad būtų patenkinti visų žmonių poreikiai. Kodėl jų srautas pasiekia ne visus? Sau trukdo patys žmonės“, – teigia asmeninio tobulėjimo treneris, verslininkas, lektorius, audioknygos „Finansinės sėkmės formulė“ autorius Žilvinas Butkevičius.

Manote, jog pasaulyje cirkuliuoja tiek pinigų, kad kiekvienas panorėjęs galėtų tapti milijonieriumi?

Jei ne milijonieriumi, tai bent jau tiek pasiturinčiu, kad galėtų gyventi oriai ir kokybiškai, nieko nestokodamas. Esu įsitikinęs, kad daugelis sveikų, normalių protinių gebėjimų žmonių turi potencialą sulaukti finansinės sėkmės.

Tuomet kodėl pasaulyje tiek daug vos galą su galu suduriančių žmonių?

Pirmiausia todėl, kad jie nori gauti tai, ko nėra nusipelnę. Nepasiturintys žmonės mano, kad jų vargo šaknis – išorinis pasaulis. Esą, tai jis kaltas, nes nieko gera jiems neduoda. Bet iš tiesų viskas yra ne taip. Skurdo problema kyla ne išorėje, o mūsų viduje, tiksliau, atsiranda iš įsitikinimų. Skurdžiai gyvenančio žmogaus mąstymas nuolat sutelktas į save. Ko nors imdamasis jis klausia: kokia man iš to nauda, ką ir kaip greitai už tai gausiu? Žmonės, kuriems sekasi, mąsto kitaip. Pirmiausia jie galvoja ne apie atlygį, o klausia savęs: ką galiu padaryti dėl kitų gerovės, ką galiu atlikti geriau, tobuliau, kad iš to būtų naudos visiems? Pasaulis mums visada atsako tuo pačiu, ką į jį ištransliuojame.

Ar tai vienintelė nuostata, trukdanti patirti sėkmę?

Ji viena esminių, bet, žinoma, žalingų įsitikinimų yra ir daugiau. Vienas tokių, kad turtingi žmonės neišvengiamai yra blogi. Taip jau susiklostė, kad daugybė nepasiturinčiųjų giliai viduje smerkia turtinguosius ir priešina save su jais: esą, visi tie turtuoliai niekšai, vagys ir kitokie blogiukai, o vargo liaudis sąžininga ir gera. Jei žmogus taip mąstys, jis niekada netaps turtingas. Kaipgi gali tikėtis to, ką niekini ir atstumi?

Taigi jei svajojate apie finansinę sėkmę, šią mąstymo piktžolę reikėtų rauti lauk. Privalu suprasti, kad blogų žmonių pasitaiko ir tarp turtingųjų, ir tarp vidurinio sluoksnio atstovų, ir tarp gyvenančių vargingai. Turtas čia niekuo dėtas.

Kad požiūris keistųsi, puoselėkite dėkingumo filosofiją. Laiminkite tai, ką turite, ir tai, ką norite turėti. Jei nepasiturintieji, pamatę prabangų automobilį, užuot lydėję vairuotoją niekinamu žvilgsniu, mintyse pasidžiaugtų jo sėkme ir palinkėtų geros dienos, jų įsitikinimai imtų keistis, o kartu su jais keistųsi ir rezultatai.

Žilvinas Butkevičius su šeima
Žilvinas Butkevičius su šeima

Vis dėlto tikriausiai ne tik įsitikinimai lemia finansinę gerovę?

Iš tiesų išskirčiau dar vieną rimtą problemą. Mūsų šalyje žmonėms dar labai trūksta finansinio išprusimo. Kaip tvarkytis su pinigais, visiškai nemokoma nei mokyklose, nei universitetuose. Tėvai taip pat dažnai nerodo sektino pavyzdžio, o vaikai juk daugiausia mokosi kopijuodami būtent juos. Taigi kaip pinigų klausimus sprendžia tėvai, taip pat elgsis ir vaikai. Jei vaikystėje neišmoko gerų finansinių įgūdžių, jie ir suaugę nuolat darys įvairių finansinių klaidų, kurios neleis patirti finansinės sėkmės.

Kaip turėtų elgtis tėvai, kad jų vaikai užaugtų finansiškai išprusę?

Pirma – derėtų patiems išmokti sėkmingai tvarkyti finansus. Antra – šeimoje vertėtų susikurti tam tikras taisykles, padėti vaikams nuo mažų dienų mokytis valdyti pinigus. Štai keletas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Kas turi mažų vaikų, tikriausiai žino, kaip atėję į prekybos centrą jie visko įsigeidžia. Ir pamėgink nenupirkti! Su savo atžalomis šią problemą išsprendžiau paprastai: esame sutarę, kad perkame tik tas prekes, kurias esame iš anksto įtraukę į sąrašą. Tada vaikas parduotuvėje netrypia kojomis ir negriūva ant žemės reikalaudamas kažką nupirkti. Jis žino taisykles. O jei užsimano kokio nedidelio skanėsto, tai ne problema. Šiam reikalui jis turi asmeninių pinigų. Maždaug nuo dvejų metukų sūnaus pareiga yra rūpintis depozitiniais buteliais. Už juos gautus pinigus gali naudoti savoms reikmėms. Tai jo biudžetas. Iš pirmo žvilgsnio, regis, nieko reikšminga. Tačiau vaikui tai labai geros finansų valdymo pamokos.

Mažai uždirbi – rask būdų uždirbti daugiau, netenkina darbas – keisk, kažko nemoki – išmok. Tai gali padaryti visi. Tik ne visi nori išeiti už komforto zonos ribų, nes teks susidurti su įvairiausiais sunkumais.

O ką daryti, jei tėvams patiems nesiseka tvarkytis su finansais?

Pirmiausia tėvams (ir ne tik) siūlyčiau atlikti tokį labai paprastą, bet veiksmingą testą. Pažvelkite į save tarsi iš šalies ir įvertinkite savo situaciją: kaip jums sekasi darbe, kiek uždirbate, kokiame būste gyvenate, kiek esate patenkinti savo gyvenimu ir pan. Kiek balų duotumėte esamai padėčiai 10-ies balų sistemoje? Jei įvertinimas nedžiugina, keiskite situaciją. Eikite mokytis, skaitykite knygas, lankykite seminarus. Nedavė reikiamų rezultatų vienas seminaras, eikite į antrą, trečią, kol rasite, tai, kas padės tobulėti reikiama linkme.

Žmonės, kuriems finansiškai sekasi, tuo ir skiriasi nuo likusių, kad jie patys aktyviai keičia situaciją ir nelaukia, kol ateis kažkas kitas ir ją pakeis. Arba kažkada galbūt susidarys palankios aplinkybės ir situacija pati pasikeis. Mažai uždirbi – rask būdų uždirbti daugiau, netenkina darbas – keisk, kažko nemoki – išmok. Tai gali padaryti visi. Tik ne visi nori išeiti už komforto zonos ribų, nes juk teks susidurti su įvairiausiais sunkumais. Iš tiesų sunkumų bijoti nereikia. Juos įveikdami tobulėjame ir augame kaip asmenybės. Tai yra sėkmės lydimų, klestinčių žmonių savybės.

Knygas apie finansų valdymą skaito ir seminarus lanko tūkstančiai žmonių, o rezultatų pasiekia tik nedaugelis. Kaip manote, kodėl?

Galiu įvardyti labai aiškią priežastį. Nepakanka perskaityti, pasiklausyti, užsirašyti. Kad informacija duotų naudos, ją reikia pradėti taikyti praktiškai. Daugelis būtent to ir nepadaro. O jūs pamėginkite, perskaitykite bent vieną knygą ir sąžiningai padarykite tai, kas ten parašyta. Galbūt netapsite tokie turtingi, koks yra knygą parašęs milijonierius, bet net neabejoju, kad jūsų finansinė situacija ims gerėti.

Mano manymu, knygos ir seminarai yra gera pradžia norint veiksmingai valdyti finansus. Mano asmeninis kelias į finansinę sėkmę taip pat prasidėjo nuo jų. Ir dabar vesdamas seminarus matau, kad tie, kurie vadovaujasi patarimais, anksčiau ar vėliau pasiekia norimų rezultatų, o tie, kurie nieko nedaro, nieko ir nepasiekia.

Žinoma, reikia nusiteikti, kad milijonieriais netampama per dieną. Gali tekti patirti ir įvairių nusivylimų. Mano paties verslo patirtis taip pat nebuvo šimtu procentų sėkminga. Teko išgyventi ir nelengvų krizių. Kartą turėjome atleisti daugiau kaip 900 konsultantų. Buvo be galo sunku. Bet jei suvoki, kad visi šie sunkumai laikini, ir toliau eini tikslo link, galiausiai jį ir pasieki.

Bet kartais pakilti ir eiti būna taip sunku. Ypač jei esi gilioje duobėje, slegiamas didelių skolų...

Nėra finansinės duobės, iš kurios nebūtų galima išlipti. Tiems, kurie netiki, siūlyčiau platformoje „YouTube“ pažiūrėti vaizdo įrašą „Gintaro istorija: arba Kaip išlipti iš duobės ir 30 000 Lt skolų“. Kai šis vaikinas į mane kreipėsi, buvo išties nepavydėtinoje padėtyje. Vos 21-ų jaunuolį slėgė didžiulės skolos. Tačiau jis nepasidavė. Buvo ryžtingai nusiteikęs situaciją pakeisti ir drausmingai vykdyti visas užduotis. Praėjo keleri metai. Šiandien Gintaras ne tik kad neturi jokių skolų, bet ir uždirba 10 tūkstančių eurų per mėnesį. Ir šis atvejis nėra vienintelis.

Kiekvienas gali išlipti iš finansinės duobės – tereikia noro ir pastangų. Pirmiausia derėtų realiai įvertinti savo situaciją ir pradėti gyventi pagal galimybes. Jei visas uždirbtas pajamas išleidžiame ir dar pasiskoliname, neišvengiamai turėsime rimtų finansinių problemų. Finansiškai saugus gyvenimas dabartyje ir ateityje prasidės tik tada, kai išlaidos taps mažesnės už pajamas. Tai pirmasis uždavinys, su kuriuo reikia išmokti susidoroti, norint pradėti lipti iš duobės.

Žilvinas Butkevičius
Žilvinas Butkevičius

O jei pasitaiko tokių situacijų, kai skolų išvengti nepavyksta, pavyzdžiui, kai norime įsigyti būstą?

Jei žmonės, racionaliai įvertinę savo galimybes, skolinasi iš banko, norėdami įsigyti būstą, nematau problemos. Didžiausias blogis yra neapgalvotos vartojimo paskolos, imamos su maždaug tokia intencija: „Mirštu, kaip noriu naujo telefono“. Taip elgdamiesi pravalgome savo ateities pinigus. Ir dar už tą geidžiamą daiktą gerokai permokame.

Toks nebrandus elgesys su pinigais iš tiesų signalizuoja apie tam tikras psichologines bėdas. Spontaniškas daiktų pirkimas į skolą – tai savotiškas bėgimas nuo realybės, reiškiantis, kad žmogus nesijaučia savo gyvenime pakankamai sėkmingas ir laimingas su tiek, kiek turi. Tačiau naujas daiktas norimos laimės ir pasitikėjimo savimi neatneša ilgam, o mokėti už jį tenka ne vieną mėnesį ar net metus.

Neretai šios spontaniškos skolos atsiranda dar ir dėl to, kad žmonės yra linkę lyginti savo gyvenimą su kitų. Tokiu atveju jie bus pasmerkti amžinai jaustis nelaimingi, nes visada atsiras, kas bus už juos šaunesnis, sėkmingesnis ar turės naujesnį telefoną. Jei norime tapti sėkmingais ir laimingais, varžykimės ne su kitais, o su vakarykščiu savimi. Vėlgi pakartosiu tą banalų pavyzdį su telefonu. Jei vakar išvis neturėjote telefono, o šiandien jau turite, kad ir visai paprastą, tai jau yra pasiekimas ir galimybė džiaugtis savo gyvenimu.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt