Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Švęskime šimtmetį. Trispalvę suknelę numezgusi Milda Bordeaux: „Nemiegotų naktų neskaičiavau“ 

Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė Interviu
Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Lietuvių dizainerė ir išskirtinių suknelių mezgėja Milda Bordeaux dėl savo aistros kurti paaukojo daug: prieš kelerius metus paliko stabilų darbą ir nusuko netikėtumų kupinu kūrėjos keliu. Nors pirmaisiais metais į jos idėjas tautiečiai žvelgė skeptiškai, moteris nepasidavė, o kartu su Valstybės atkūrimo šimtmečiu atėjo ir jos, kaip kūrėjos, pripažinimas. Šia proga Milda sukūrė garsiąją trispalvę suknelę, kurios mezgimui paaukojo ištisas naktis.

Milda, nors mezgi jau kelerius metus, tavo kūriniai iki šiol buvo labai autentiški ir originalūs, o visai neseniai Lietuvai pristatei tautiškumo įkvėptą suknelę-vėliavą. Kaip kilo tokia mintis?

Labai daug keliauju po užsienį, teko ir pagyventi. Matydavau, kaip tautos įtraukia savo šalies vėliavas į kasdieninį gyvenimą. Manęs nepaliko klausimas, kodėl mes tokie konservatyvūs vėliavos atžvilgiu…

Juolab, kad kiekvienas iš mūsų švenčiame gimtadienius, svarbias mums ar šeimai datas. Kodėl neatšventus šimtmečio atkūrimo ir vėliavos gimtadienio? Mūsų šalies, mūsų gimtinės, mūsų laisvės.

Lietuvos atkūrimo šimtmetis – didelė šventė. Kuriant trispalvę suknelę su dešitmečiu sūnumi skaitėme ir domėjomės Lietuvos istorija, diskutavome, jautėme, prisilietėme prie svarbiausių įvykių. Todėl, šis kūrinys mūsų abiejų kūrinys.

Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė
Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė

Ardyti ir vėl megzti iš naujo

Kokią misiją turėdama galvoje ją mezgei?

Šiemet trispalvės 100 metų gimtadienis. Lietuva garsėja senaisiais amatais, norėjosi parodyti, jog senieji amatai gali atgimti moderniai, elegantiškai, prasmingai.

Kiek laiko užtruko dizaino, modeliavimo, mezgimo darbai? Kas tau suteikė motyvacijos ilgo proceso metu ir neleido pamesti šios minties? Juk šiuo atveju užsakovo nebuvo.

Labai sunkus klausimas, nes mintį brandinau net trejus metus. Atrodė, jog idėja gena idėją, bet kai prisėdau prie eskizo, suvokiau, jog lengva nebus, nes į šį darbą nuguls ne suknelė, o prasmė.

Eskizas ir užtruko ilgiausiai, paskui sekė trijų savaičių mezgimas. Kai ką teko permegzti ir iš naujo sėsti prie eskizo. Nemiegotų naktų neskaičiavau.

Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė
Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė

Minėjai, jog Lietuvoje į vėliavos atvaizdavimą žiūrime labai konservatyviai. Ar ši suknelė yra pavyzdys, jog apie patriotiškumą turėtume ne tik daugiau kalbėti, bet ir rodyti jį pasauliui visomis jo formomis?

Ir formomis, ir darbais. Kai pradedi daryti, galvoje apsigyvena minčių, o širdyje – jausmų sukūrys. Kiekvienam kūrėjui linkiu prisiliesti prie trispalvės, mat po darbų ji įgauna dar kitokią – gilesnę – prasmę ne tik pačiam kūrėjui, bet ir visai jo aplinkai, vaikams, artimiesiems, draugams, gerbėjams.

Turtinga talentais

Pasikalbėkime apie kūrėjo kelią Lietuvoje, kuris, kaip žinome, nėra lengvas. Pati prieš kelerius metus iškeitei pastovumą į širdžiai mielą veiklą. Ar niekada nesigailėjai? Kas pasirodė sunkiausia pradžioje dar nežinomai kūrėjai?

Buvo visko. Ir gailėjausi, ir blaškiausi, o kartais gyvenau kūrybinės euforijos dėka. Sunkiausia net ne tai, kad kūrėjai neturi paramos, o tai, kad savi tautiečiai kritikavo, šnairavo. Kur džiaugmas? Net jei nepatiko forma, visada verta pasidžiaugti, jog ėmė ir padarė.

Dabar yra kitaip. Jau nebereikia niekam nieko įrodinėti, žmonės tiki manimi ir rezultatu. Tą pasitikėjimą jaučiu, juo gyvenu. Kai Kaune stačiau vėliavą, išgirdau klausimą: „Milda, na kaip tu imi ir padarai?“ Mano galvoje sukasi milijonas minčių. Jeigu kiekvienąsyk paskatintume vienas kitą, Lietuva sužibėtų talentais, jų darbais. Savuoju darbu norėjau paskatinti kurti, nebijoti, atsiverti ir parodyti, ką galiu. Lietuva juk tokia turtinga talentais...

Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė
Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė

Tavo širdies draugas užsienietis, tačiau pasirinkote gyvenimą Vilniuje. Kas jus paskatino likti ir kurti gyvenimą Lietuvoje?

Taip, jis užsienietis. Ir jis kiekvieną dieną segi Lietuvos trispalvės ženkliuką drabužio atlape. Mane žavi tokia jo pagarba šiai jaunai valstybei. Jam čia labai patinka ramybė, saugumas bei žmonės. Būna sunkumų, bet jis vis kartoja, kad tai „baby valstybė“, ji augs ir užaugs.

Beje, būtent jis paskatino suknelę „Sniego karalienė“ palikti Lietuvoje. Vis kalbėjo: „Milda, čia gimei ir užaugai, tai tavo duoklė gimtinei.“ Mūsų laukė kitų šalių sostinės ir tik jo dėka pasirinkau niekur darbo neišvežti. Šiandien dėl to labai džiaugiuosi – tiek daug vaikų piešė ir dovanojo man sniego karalienes… Supratau, kad tikslas pasiektas.

Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė
Nuotr. Eglė Ščerbinskaitė / Suknelė ir idėja Milda Bordeaux, modelis balerina Sandra Drodvilaitė

Pašaipos rykštės lyg postūmis tobulėti

Galime tave vadinti stereotipų laužytoja. Nors mezgimas iki šiol lietuviams asocijavosi su močiutėmis ir riešinėmis, tavo darbai priverčia aikčioti. Įrodei, jog gero meistro rankose medžiagos atgyja iš naujo. Ar sunku būti tuo stereotipų neigėju?

Buvo neišpasakytai sunku. Ir sunku būtent čia – mano gimtinėje. Užsienyje buvo daug lengviau. Turbūt aviniškas užsispyrimas neleido nuleisti rankų. Sunkiausia pasirodė pirmaisiais metais, kai didžiuliai srautai smalsuolių tiesiog matavosi drabužius, juos fotografavo ir atrodė, jog jiems reikia laiko suprasti, ar čia gražu...

Pasipuošusios mano megztomis suknelėmis ištekėjo daug moterų. Po kiekvienų vestuvių nekantriai ir su jauduliu laukiu atsiliepimų. Kai paskambina susigraudinusi nuotakos mama ar pati jaunoji ir pasako, jog buvo neišpasakytai jautru, kad į jaunąją tiesėsi ne tik senolių, bet ir mažiausiųjų rankytės, visos bemiegės naktys būna atpirktos. Dabar drąsiai galiu sakyti, jog kiekviena pašaipos rykštė buvo postūmis tobulėti.

Už ką tu myli Lietuvą, kuri bei puoši moteris išskirtinėmis rankų darbo suknelėmis?

Myliu Lietuvą dėl tėvelių, čia gimusio sūnaus ir savo vaikystės, šalies grožio, kalbos, laisvės.

Linkiu Lietuvai suprati, jog jai labai reikalingi čia gyvenantys lietuviai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Lietuva
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt