Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis Samsonas: „Čia – daug galimybių“

Samsonas Abiodunas Toye Interviu
Asmenininio albumo nuotr. / Samsonas Abiodunas Toye
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Penkerius metus mūsų šalyje gyvenantis Samsonas Abiodunas Toye iš Nigerijos stebisi, kodėl lietuviai skundžiasi gyvenimu savo šalyje. „Čia draugiški žmonės, pragyvenimas pakankamai pigus, o galimybių įgyvendinti svajones – daugybė“, – sako sėkmingai čia šaknis leidžiantis jaunas vyras.

Kas jus paskatino atsisveikinus su gimtąja Nigerija vykti laimės ieškoti svetur?

Prieš šešerius metus palikau savo namus, šeimos narius, draugus. Tėvai patarė aukštojo mokslo siekti ten, kur daugiau galimybių.

Prieš šešerius metus palikau savo namus, šeimos narius, draugus. Tėvai patarė aukštojo mokslo siekti ten, kur daugiau galimybių.

Nigerijoje švietimas itin žemo lygio. Rinkodara, technologijos, kiti mokslai, kurių mokausi, mano tautiečiams būtų visiškai nesuvokiami.

Iš pradžių galvojau, kad laimę rasiu Maskvoje. Tačiau klydau. Rusijos sostinė mane pasitiko labai nesvetingai, sulaukiau daug patyčių, grubaus elgesio. O tenorėjau mokytis, siekti karjeros aukštumų, susirasti bičiulių ir gyventi visavertį gyvenimą. Maskvoje studijavau ekonomiką. Šiaip ne taip šiame mieste ištempiau septynis mėnesius. Nors buvau nusiteikęs taikiai, mane pravardžiuodavo, mėtydavo į mane šiukšles. Tais momentais norėdavosi prieiti ir ramiai paklausti, kodėl aplinkiniai taip elgiasi, ko siekia. Tarp piktų, žemo mentaliteto žmonių išgyventi buvo sunku. Tada laimės ieškoti patraukiau į Minską. Galvojau, kad ten bus geriau. Bet irgi klydau. Nepriėmė ir ten manęs draugiškai. Pasigedau tolerancijos ir geranoriškumo.

Kaip likimas atvedė į Lietuvą?

Apie šią valstybę net nebuvau girdėjęs. Mokydamasis Minske per vieną paskaitą iš dėstytojos išgirdau apie Baltijos šalis: Lietuvą, Estiją, Latviją. Dar tą pačią dieną grįžęs namo ir įsijungęs internetą puoliau jų ieškoti. Pradėjau rinkti informaciją. Radau straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tai, kad lietuviai yra draugiški ir tolerantiški. Iškart išsiunčiau laišką į pirmąją aukštąją mokyklą – Socialinių mokslų kolegiją. Atsakymo ilgai laukti nereikėjo – buvau pakviestas atvažiuoti mokytis Tarptautinio verslo. Tad, ilgai nelaukęs, susikroviau daiktus ir išsiruošiau į Vilnių. Po penkerių metų jau galiu pasakyti drąsiai, kad Lietuva man labai patinka. Jaučiu, kad tai mano šalis ir norėčiau joje likti gyventi.

Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye
Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye

Kaip jus pasitiko lietuviai?

Prieš penkerius metus buvo visko: vieni žmonės priėmė draugiškai, kiti ne taip. Buvo ir norinčiųjų konfliktuoti. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau jaučiu tolerancijos, pagarbos, draugiškumo. Turiu daug bičiulių. Jau perpratau ir lietuvių charakterį – esate uždaresni žmonės nei mano tautiečiai. Lietuvį reikia prisijaukinti. Nigerijoje įprasta, kad nepažįstamieji vieni prie kitų prieina ir draugiškai užkalbina.

Jau perpratau ir lietuvių charakterį – esate uždaresni žmonės nei mano tautiečiai. Lietuvį reikia prisijaukinti. Nigerijoje įprasta, kad nepažįstamieji vieni prie kitų prieina ir draugiškai užkalbina.

Tai – normalu. O lietuviai atsiskleidžia tada, kai su jais susibendrauji. Tapęs artimesnis iš lietuvio gali sulaukti įvairios pagalbos. Jos ir manęs jau paprašo. Džiaugiuosi galėdamas būti reikalingas.

Baigęs Socialinių mokslų kolegijoje Tarptautinio verslo studijas gavau pasiūlymą likti dirbti. Dabar padedu kitiems užsieniečiams atvykti mokytis į Lietuvą, pasirūpinu atvykusiųjų integracija ir adaptacija. Turiu patirties šioje srityje, lankiau imigrantų kursus, kurie buvo finansuojami pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. programą. Noriu dalytis patirtimi, padėti kitiems. Bendradarbiauju su įvairiomis šalimis. Siekiu, kad jauni žmonės iš skirtingų pasaulio valstybių, tarp jų ir iš Afrikos, atvažiuotų studijuoti į Europą. Apie 120 studentų mano iniciatyva atvyko studijuoti į Lietuvą. Apie 70 proc. studentų sekasi mokytis kuo puikiausiai. 30 proc. pakviestųjų išvažiavo studijuoti į kitus Europos miestus. Mano darbas man labai patinka. Be to, tęsiu magistro studijas ISM. Noriu įgyti rinkodaros magistro laipsnį. Mokytis be galo įdomu, todėl Lietuvoje rekomenduoju studijuoti ir kitiems.

Ar paprasta mokytis lietuvių kalbos?

Suprantu, kad jei noriu čia sėkmingai dirbti, padaryti karjerą, susirasti dar daugiau bičiulių, šią kalbą turiu išmokti nepriekaištingai. Pradėjęs studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje apsigyvenau su lietuviu. Jis visiškai nemokėjo anglų kalbos, o aš – lietuvių. Taip vienas kitą pradėjome mokyti. Į jokius kursus neinu. Naudingiausia yra praktika. Pirminės studijos kolegijoje jau baigtos, bet draugystė su grupioku tęsiasi ir toliau. Dažnai nuvažiuoju į Molėtus aplankyti savo draugo ir jo šeimos. Taip atradau bei pamilau šį miestelį. Dabar tai tarsi mano kaimas (šypsosi). Turėdamas laisvo laiko visada ten nuvažiuoju. Draugo šeima mane moko kalbėti lietuviškai, o aš visus juos – angliškai.

Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye
Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye

Kas Lietuvoje jus žavi labiausiai?

Labiausiai man patinka tai, kad Lietuva labai šiuolaikiška šalis, su visomis naujausiomis technologijomis, ko Nigerijoje nėra. Lietuvos atstumai nėra dideli, tad per trumpą laiką gali pasiekti geidžiamą šalies kampelį. Be to, Vilniuje sutinku labai daug išsilavinusių ir protingų žmonių, su kuriais galiu padiskutuoti įvairiausiais klausimais, apsikeisti nuomonėmis, plėsti savo akiratį. Lyginant su kitais Europos miestais, po kuriuos taip pat dažnai keliauju, Lietuvoje nėra labai brangu gyventi. Šioje šalyje galiu gauti viską, ko man reikia (šypsosi). Čia įžvelgiu daug įvairių galimybių.

Tikriausiai yra pas mus ir kas mažiau patinka...

O taip – niekaip negaliu priprasti prie tokio šalto oro (juokiasi). Nigerijoje juk visada šilta, kasdien šviečia saulė. Man jos čia labiausiai ir trūksta. Dar nelabai patinka politika. Daug neprotingų, blogai veikiančių įstatymų. Todėl būtų įdomu atsidurti šioje srityje ir bandyti kažką pakeisti.

Iš savo šalies dar labai pasiilgstu artimųjų ir mamos gaminto maisto. Gaila, ji dar niekada nebuvo čia atvažiavusi. Tačiau prižadėjo atvykti tada, kai kelsiu savo vestuves

Iš savo šalies dar labai pasiilgstu artimųjų ir mamos gaminto maisto. Gaila, ji dar niekada nebuvo čia atvažiavusi. Tačiau prižadėjo atvykti tada, kai kelsiu savo vestuves

(šypsosi). Tikiuosi, likimas suves su kokia gražia ir protinga lietuvaite. Nemėgstu paviršutiniškų merginų. Manau, kad moteris taip pat turi siekti išsilavinimo, turėti siekių, svajonių. Deja, sutinku nemažai tokių, kurios nežino ko nori iš gyvenimo, yra visiškai nemotyvuotos. Gal taip kalbu dėl to, kad visi mano bendrakursiai be galo motyvuoti, turintys didelių tikslų. O kai kuriomis merginomis, su kuriomis tenka bendrauti, niekaip negaliu atsistebėti – vieną dieną jos nori vieno, o jau kitą visai ko kito. Nesuprantu, kaip galima taip greitai keisti nuomonę. Toks blaškymasis, pastebiu, nepadeda siekti didesnių dalykų. Daugelį lietuvaičių prilyginčiau lietuviškam orui – vieną dieną lyja, o jau kitą šviečia saulė (juokiasi).

Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye
Asmeninio archyvo nuotr./Samsonas Abiodunas Toye

O pats per tuos penkerius metus buvote nuvykęs aplankyti artimųjų?

Artimuosius mačiau prieš ketverius metus, daugiau galimybių nuvykti pas juos neturėjau. Tačiau dabar man sekasi puikiai, tad galiu sau leisti ir truputį paatostogauti. Į Nigeriją ketinu vykti per Velykas. Labai pasiilgau savo šeimos. Įsivaizduoju, kaip verks močiutė mane pamačiusi. Mano brolis, beje, mediciną studijuoja Anglijoje, o sesuo gyvena su mama, dirba Nigerijoje. Skirtingai, nei kitos Nigerijos šeimos, mūsiškė nėra didelė. Turinti tris vaikus – mūsų krašte laikoma labai maža. Kitos šeimos augina po 7 ir daugiau atžalų. Todėl mes trys namuose esame ypač laukiami.

Ką veikiate laisvalaikiu Lietuvoje?

Jo neturiu itin daug. Laisvomis valandomis nuo darbo bei studijų laiką leidžiu bibliotekoje skaitydamas knygas, taip pat mėgstu žaisti futbolą, susitinku ir su bičiuliais. Lietuvoje tikrai nestinga įvairiausių pramogų. Tačiau neeikvoju joms laiko, nes turiu daug tikslų, svajoju padaryti įspūdingą karjerą. Esu labai užsispyręs ir, jei sugalvoju kažko siekti, nenukrypstu nuo savojo kelio.

Kaip minėjau, mano tiksluose – ir graži šeima. Apie savo nelengvą kelią į mokslus, ateities vizijas, gebėjimą nenuleisti rankų net sunkiausiose gyvenimo situacijose bei motyvaciją veikti skaitysiu pranešimą balandžio mėnesį Vilniuje, „Kūrėjų kartos“ ir SMK organizuojamame pozityvios energijos festivalyje jaunimui „VibeLift“. Tikiuosi, mano nuoširdi kalba pažadins ir kitus, svajojančius apie tobulėjimą, karjeros aukštumas, norinčius įgyvendinti beprotiškiausias idėjas, o jų dar neturinčius – tiesiog įkvėps ir motyvuos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vietname gyvenantis lietuvis: „Maistas ir gamta čia dangiški“

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt