Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Laimės paieškos: kodėl danai laimingesni už mus ir ką galėtume iš jų perimti?

Kopenhaga, moteris važiuoja dviračiu
Vida Press nuotr. / Kopenhaga, moteris važiuoja dviračiu
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Laimė yra neišsemiama gyvenimo būdo žurnalistų tema. Ir ne tik dėl to, kad to pageidauja skaitytojai. Mus pačius domina laimė. Ir galėtume išvardyti gausybę dalykų, kaip teoriškai tapti laimingam. Bet kaip tapti praktiškai? Ir ar galima būti laimingam turint tiek, kiek turi dabar, tik pakeitus požiūrį?

Apie laimę daugiausia nusimano danai. Jie daugiau nei keturis dešimtmečius išrenkami kaip laimingiausia pasaulio tauta. Tik jeigu laimę įsivaizduojate kaip nuolatinį džiugesį – tai tikrai ne. Laimė yra būsena, kuri nebanguoja.

Priminsiu britų žurnalistės Helen Russell istoriją: būdama trisdešimt trejų, turėdama puikią karjerą, ji persikėlė su vyru iš Londono į Jutlandiją – atokų Danijos miestelį, nes Helen vyras netikėtai sulaukė pasiūlymo dirbti... „Lego“. O kas gi nemėgsta „Lego“! Helen neliko nieko kita, kaip tik plaukti pasroviui.

Ji žūtbūt nusprendė įsipaišyti į danų gyvenimą, nors jis ir smarkiai skyrėsi nuo britiškojo, išsiaiškinti jų laimės paslaptis ir pati tapti laiminga. Žurnalistė pakalbino krūvą danų specialistų, o galiausiai išleido knygą „Daniško gyvenimo metai: atvirai apie laimingiausios šalies paslaptis“.

Vida Press nuotr./Legolendas Bilunde, Jutlandijoje
Vida Press nuotr./Legolendas Bilunde, Jutlandijoje

Praėjusią savaitę rašėme apie tai, be ko joks danas neįsivaizduoja savo gyvenimo – tai hygge. Tačiau dar yra gausybė kitų sudedamųjų, kurių visuma (ar dauguma) padaro danus laimingus.

Taigi aptarkime, ką išsiaiškino H. Russell.

Darbas

Danai teoriškai dirba apie 37 val. per savaitę, o praktiškai – tik 34. Viršvalandžių čia niekas nevertina – jei lieki dirbti po darbo valandų, vadinasi, negebi atlikti savo darbo laiku. Viršvalandžiai rodo ne atsidavimą darbui, o tavo negebėjimą planuoti laiko. Skandinavai yra ištyrę, kad ilgesnis darbo laikas neduoda nei produktyvumo, nei našumo.

Viršvalandžių čia niekas nevertina – jei lieki dirbti po darbo valandų, vadinasi, negebi atlikti savo darbo laiku.

Didžioji dauguma danų patenkinti savo darbu. Nors per ir taip trumpesnį darbo laiką jie dar mėgsta pasisėdėti prie kavos ar bandelių, likusiu laiku nuoširdžiai atsiduoda darbui.

Danijoje yra sudarytos itin palankios sąlygos keisti profesiją ar kurį laiką nedirbti, mąstant, kuo nori užsiimti gyvenime. Dauguma mokslų, kursų yra nemokami, o bedarbio pašalpa nedaug skiriasi nuo buvusios algos. Todėl žmonės nebijo išeiti iš darbo į niekur, jei jaučiasi nelaimingi.

Nors iš svetur atvykę išsilavinę darboholikai ir sudaro konkurenciją danams, imigrantai labiau turi prisitaikyti prie danų ritmo, o ne atvirkščiai.

Užsiėmimai

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra danams yra būtina. Būreliai, priklausymas asociacijoms, savanoriška veikla, sportas, kalbų mokymasis, laiko leidimas su šeima, įvairios šventės – visa tai yra danų kasdienybė.

Kone visi užsiėmimai ir susitikimai danų gyvenime yra suplanuoti. Jiems patinka žinoti, ką veiks ir kad bus užimti. Žmogus, nieko neveikdamas, jaučiasi nelaimingas, nenaudingas ir vienišas. Planavimas, nors ir praranda spontaniškumo žavesį, leidžia minėtų problemų išvengti.

Vida Press nuotr./Danija, Kopenhaga
Vida Press nuotr./Danija, Kopenhaga

Pramogos lygioj vietoj

Ar žinojote, kad karvės gali šokti? Tuo įsitikinę danai, kurie kiekvieną pavasarį rengia karvių šokių atidarymą. Per žiemą prisibuvusios tvartuose, karvės nekantrauja išlįsti į lauką, tad atšilus orams rengiamas tvartų atidarymas. Susirenka tūkstančiai (!) žmonių pažiūrėti, kaip karvės pasišokinėdamos pirmąkart tais metais išbėga į lauką, džiaugiasi grynu oru ir žalia žole. Vaizdas išties įspūdingas!

Tiesa, Helen su vyru pataikė į nelabai vykusius „šokius“: tąkart pavasario būta šalto, tad, ūkininkams atidarius tvarto vartus, pirma karvė Ramunė džiugiai išbėgo į lauką, sumūkė ir apsisukusi ant kulno grįžo atgal. Kitos karvės nė nesivargino išlįsti – šalta! Per minią nuvilnijo nusivylimo gaida, ūkininkai mėgino stumti karves į lauką, tačiau vakarėlis taip ir nepavyko.

VIDEO: Danish attraction - "Dancing Cows" (Øko-dag)

Švenčių Danijoje yra visokiausių – pradedant paturbintomis Joninėmis su lauže deginama ragana, baigiant Sutvirtinimo sakramento švente paaugliams su brangiomis dovanomis, puota ir net didžėjais (balius rengiamas net ir tuo atveju, jei paauglys nepageidauja konfirmacijos – tai yra pirmasis rimtas sprendimas, kurį leidžiama priimti savarankiškai, ir jam neturi daryti įtakos faktas, kad priėmus konfirmaciją bus gaunama dovanų).

Gražūs namai

Ne kiek drabužiams, kiek namams danai išleidžia gausybę pinigų. Dėl klimato, panašaus į Lietuvos, pusmetį danai praleidžia namie. Tik tai vertina ne kaip katorgą, o kaip galimybę pabūti su artimaisiais, jaukiai ir šiltai. Todėl namai turi būti įrengti taip, kad į juos norėtųsi sugrįžti.

Danijoje daug investuojama į vietinių dizainerių baldus, šviestuvus, namų aksesuarus, židinius ir kt. Grindys visame name šildomos, o kiekvienas kampas esant reikalui yra tinkamai apšviečiamas. Danai argumentuoja, kad harmoningi, gražūs, tvarkingi ir jaukūs namai daro juos laimingesnius. Ir kas galėtų tai paneigti?

Lyčių lygybė

Danijoje, kaip ir Švedijoje, tėčiai prisiima panašiai atsakomybės už vaikus, kiek ir mamos. Parsiveda juos iš darželio, rūpinasi, ima tėvystės atostogų ar prižiūri vaiką, kol mama lanko būrelį ar sporto klubą. Tas pats pasakytina apie buities darbų pasiskirstymą. Nors kartais kritikuojama ar pašiepiama tokia „santvarka“, įvairūs tyrimai rodo, kad esant tokioms sąlygoms abi lytys jaučiasi laimingesnės.

Beje, danai vieningai tvirtina, kad tai pati geriausia šalis auginti vaikams.

Vida Press nuotr./Kopenhagos mados savaitė vasarį
Vida Press nuotr./Kopenhagos mados savaitė vasarį

Hierarchijos (beveik) nebuvimas

Danijoje ir valytojas ar šiukšliavežys jaučiasi laimingas, jei šis darbas tenkina jo poreikius. Atlyginimai yra pakankami, kad danai jaustųsi oriai. Daugiau uždirbantys moka didesnius mokesčius, todėl algos kardinaliai nesiskiria. Žmonės nėra smarkiai diferencijuojami pagal išsilavinimą, pareigas, uždarbį ar turimus turtus, jie vertinami pagal savo būdo savybes ir poelgius. Todėl pamatyti žaidžiančius tenisą generalinį įmonės vadovą ir ūkvedį – nieko stebinančio.

Danams į pasąmonę įdiegta, kad visi yra lygūs.

Požiūris į orą

O čia H. Russell praktiškai atrado Šventąjį Gralį – ji pakalbino danų meteorologą, kuris tiesiai šviesiai ir džiugiai pasakė: kad būtum tikras danas, turi mokėti džiaugtis žiema.

Anot jo, danų gyvenimas yra suplanuotas, viskas aišku, stabilu ir saugu. Tačiau orai Danijoje nenusakomi ir nesukontroliuojami. Tas nenuspėjamumas palieka tam tikro žavesio. Ir tai mėgstamiausia danų tema. Pavyzdžiui, prasiautus pūgai, tai suteikia atrakcijos ir peno kalboms ne tik danams, bet ir visai žiniasklaidai – velniop politiką, kai galima rodyti daug reportažų apie pūgą. Meteorologo teigimu, kone vargšai švedai ir norvegai, kurių orai stabilesni (na, mano asmeninė patirtis Švedijoje tvieska-saulė-pila-lietus-tvieskia-saulė-staiga-aptemo to nerodo, bet ką čia...), todėl jie esą neturi apie ką pakalbėti! Apie suomius nutylėjo – jiems prasčiau nei danams.

O Helen naujieji draugai danai pasakė taip: mėgaukis žiema – tik namie!!!

Vida Press nuotr./Kopenhaga žiemą
Vida Press nuotr./Kopenhaga žiemą

Tikėjimo klausimas

Nemažai danų nelanko bažnyčios ir atvirai prisipažįsta esantys ateistai. Įvairūs tyrimai rodo, kad tikėjimas kažkuo, kas yra aukščiau ir tauriau tavęs, padeda žmonėms jaustis geriau – saugesniems ir laimingesniems. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad kuo labiau išsilavinusi ir laimingesnė tauta, tuo mažiau ji tiki Dievu (ar kažkuo kitu).

Kaip svarsto H. Russell, danai yra laimingi ir jaučiasi neturintys, ko prašyti Dievo; o dėkingi jie jaučiasi ne jam, o Danijai.

Vida Press nuotr./Danijos kraštovaizdis
Vida Press nuotr./Danijos kraštovaizdis

Ir pabaigai – visa tai surašiau ne tam, kad besčiau pirštu į mus, nelaimingus lietuvius, ir parodyčiau, kad štai kaip gerai yra Danijoje. Jeigu nuvažiuotume ten ir nesikeistume patys, viskas būtų taip pat arba dar blogiau. Mes negalime pakeisti daugybės dalykų, jei jie nepriklauso nuo mūsų. Tačiau galime keisti savo požiūrį, poelgius, imti gerą pavyzdį ir tiesiog stengtis būti laimingesni.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt