Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Justina Jarutė pasidalijo išgyvenimais sunkiu laikotarpiu

Justina Jarutė
Instagramo nuotr. / Justina Jarutė
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Tinklaraščio „Ona, būk plona“ autorė, modelis bei vienerių metų mergaitės mama Justina Jarutė antradienio vakarą išsiliejo savo instagramo paskyroje. Kurį laiką nerašiusi, ji pranešė grįžtanti prie tinklaraščio ir paaiškino priežastis – kodėl tiek ilgai tylėjo.

„Atėjo ir man tamsesnių dienų periodas. Ne, aš nesusirgau, bet ir laiminga manęs niekas nebedarė. Pradėjau nekęsti Onos. Ji lyg koks neparuoštas namų darbas vėlyvą sekmadienio vakarą makaulėj ėmė kyboti. Su pykčiu žvelgiau į bėgiojančias moteris. Palaidojau sportą. Veidrodžio bijojau. Nugaros skausmai paguldė ant lovos. Nebegalėjau vaikščioti. Savaitę susirietus į pagalvę žliumbiau. Žygiai tualetan atrodė neįmanomi. Dedant koją ant žemės skausmas dalijo pusiau. Ką jau kalbėti apie vaiko iškėlimą iš lovelės.“

Justina parašė, kad tokių epizodų, sukėlusių nepakeliamus nugaros skausmus, jos gyvenime būta trys. „Atrodo, kai tik pradėjau stotis ant kojų po gimdymo, visą malonumą judėti ir progresuoti iš manęs vėl atėmė su*ikta nugara. Atėmė crossfitą, boksą, bėgiojimą, nerūpestingus svorio kilnojimus, tą saldų kraujo skonį burnoje.“

Diagnozė – protrūzija, juosmeninės dalies penkto slankstelio stiprus pasislinkimas į pilvinę dalį. Kaip teigė tinklaraštininkė, problemų priežastys neaiškios, o pasekmės buvo nesportavimas pusę metų, darbas su kineziterapeutais.

Justina, su dukrele ir vyru dainininku Justinu Jaručiu, žiemoti buvo išvykusi į šiltus kraštus. Kaip pati paaiškina instagrame, buvo pavargusi ir nuo žmonių, ir nuo savęs, ir nuo savo minčių. Porą mėnesių ji neatsakinėjo į elektroninius laiškus ir žinutes, norėjo nuo viso to pabėgti.

„Visas gyvenimas socialiniuose tinkluose lyg plaukė kažkur pro šalį leisdamas išsigryninti ir prisiminti, kodėl pradėjau rašyti. Kokią žinutę, kokį turinį nešu.

Dviprasmiškai jaučiuosi grįždama prie Onos tinklaraščio. Suvokiu, kad šiandienos internetą valdo tobuli veidai bei papai. Atrodo, kad žmonės nebenori skaityti. Reikia greitai besikeičiančių vaizdų. Daug. Fuck it. Nesiruošiu niekam pataikauti. Rašysiu“, – savo įrašą instagrame užbaigė tinklaraštininkė.

Atėjo ir man tamsesnių dienų periodas. Ne, aš nesusirgau, bet ir laiminga manęs niekas nebedarė. Pradėjau nekęsti Onos. Ji lyg koks neparuoštas namų darbas vėlyvą sekmadienio vakarą makaulėj ėmė kyboti. Su pykčiu žvelgiau į bėgiojančias moteris. Palaidojau sportą. Veidrodžio bijojau. Nugaros skausmai paguldė ant lovos. Nebegalėjau vaikščioti. Savaitę susirietus į pagalvę žliumbiau. Žygiai tualetan atrodė neįmanomi. Dedant koją ant žemės skausmas dalijo pusiau. Ką jau kalbėti apie vaiko iškėlimą iš lovelės. Tuos mane suparalyžiuojančius epizodus vadinu “nugaros priepuoliais”. Savo gyvenime jų turėjau tris. Atrodo, kai tik pradėjau stotis ant kojų po gimdymo, visą malonumą judėti ir progresuoti iš manęs vėl atėmė sušikta nugara. Atėmė crossfitą, boksą, bėgiojimą, nerūpestingus svorio kilnojimus, tą saldų kraujo skonį burnoje. Kiek atslūgus skausmui nusivilkau į polikliniką ir neurologui pasakiau, kad be siuntimo į magnetinį rezonansą aš iš čia neišeisiu. Tyrimus atliko. Protrūzija (besiveržiantis minkštiminis branduolys skaidulinio žiedo viduje potencialiai darantis spaudimą nugaros smegenims), juosmeninės dalies penkto slankstelio stiprus pasislinkimas į pilvinę dalį ir dar visa puokštė nedėkingų medicininių terminų. Priežastys, beje, taip pat neaiškios. Darbas su kineziterapeutais, nesportavimas iki pusės metų. Vėl. Ta nugara kaip kokia užpūliavus erkė tarpumentyje. Visada ją jauti, bet išsiraut padlos negali. Susikrovėm su šeima lagaminus ir išskridom žiemot į salą kur bangos ir palmės. Pasakiau sau stop. Pavargau. Nuo žmonių, nuo savęs, nuo savavališkai suhiperbolizuoto šūdo makaulėj. Neatsakinėjau į laiškus (atleiskit), nelindau į elektroninį paštą du mėnesius, nešiojau keturias nutrintas maikes ir įžūliai rijau primirštas knygas. Visas gyvenimas socialiniuose tinkluose lyg plaukė kažkur pro šalį leisdamas išsigryninti ir prisiminti kodėl pradėjau rašyti. Kokią žinutę, kokį turinį nešu. Dviprasmiškai jaučiuosi grįždama prie Onos tinklaraščio. Suvokiu, kad šiandienos internetą valdo tobuli veidai bei papai. Atrodo, kad žmonės nebenori skaityti. Reikia greitai besikeičiančių vaizdų. Daug. Fuck it. Nesiruošiu niekam pataikauti. Rašysiu. #back

A post shared by Onabukplona (@onabukplona) on

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt