Kakavos milteliai vietoj skaistalų, kepimo soda vietoje dantų pastos, ne dezodorantas, o alūno akmuo? Kodėl gi ne! Taip mano Kalifornijoje gyvenanti prancūzė Bea Johnson. Ne tik mano, bet taip ir gyvena. Sprendimas nieko neišmesti, nekaupti, nepirkti nebūtinų daiktų ir išsiversti su turimais pakeitė jos šeimos gyvenimą.
Dviejų vaikų mama 41-erių Bea Johnson tvirtai laikosi penkių taisyklių – atsisakyti, sumažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti ir supūdyti. Ir būtinai šia tvarka.
Pirmiausia, jos šeima atsisako nebūtinų dalykų, antra, stengiasi vartoti mažiau, trečia – pakartotinai naudoja tuos pačius dalykus, jei to nepavyksta – perdirba. O visas maisto atliekas kompostuoja. Per metus keturių asmenų šeima sukaupia vos vieną stiklainį šiukšlių.
Slaptas grožio ginklas – muilo gabalėlis, kurį naudoja kaip šampūną, kūno bei veido prausiklį ar skutimosi kremą.
Moteris niekada neperka dekoratyvinės kosmetikos, nes randa kitų būdų gražiai atrodyti. Šviesiaplaukė Bea dažosi, tačiau tik natūraliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, skruostams paryškinti naudoja nė dolerio nekainuojančius kakavos miltelius.
Kitas slaptas moters grožio ginklas – muilo gabalėlis, kurį perka nesupakuotą ir naudoja kaip šampūną, kūno bei veido prausiklį ar skutimosi kremą. Tokį muilą naudoja visa šeima ir džiaugiasi, kad viena nebrangi higienos priemonė gali pakeisti kelias.
„Tai puikus būdas parodyti, kad mūsų gyvenimo būdas kainuoja mažiau, tai mums sutaupo apie 40 proc. bendro biudžeto, be to, turiu daugiau laiko, nes man daugiau nebereikia eiti į parduotuvę pirkti visų tų produktų ir daiktų“, – vietinei TV laidai „This Morning“ neseniai pasakojo Bea Johnson.
Moterims galbūt kyla klausimas: o kaip su moteriškos higienos reikmenimis? Bea vietoj įklotų bei tamponų naudoja menstruacinę taurelę ir daugkartinio naudojimo įklotus. Kuriam laikui jos šeima net tualetinį popierių buvo iškeitę į... samanas, tačiau neilgai trukę suprato, kad tai nėra tinkama alternatyva. Šiuo metu Johnsonai naudoja 100 proc. perdirbtą ir nebalintą tualetinį popierių.
Plastikinių maišų taip pat neprireikia – Bea iš senų pagalvių apvalkalų ir paklodžių pasiuva pirkinių maišų.
Maistą šeima laiko stikliniuose induose ir neperka supakuoto į plastikinę tarą.
Moteris yra Zerowastehome.com tinklaraščio autorė. Čia ji rašo, kaip vietoj dantų pastos šeima naudoja kepimo sodą, o dantų šepetėlius pasigamino iš medienos.
Naujų drabužių pirkimas, tinklaraštininkės manymu, yra tiesiog pinigų metimas į balą ir ji išsiverčia su turimais drabužiais. Per 2,5 metų moteris pirko tik vieną drabužį iš tradicinės parduotuvės, o, jei ko trūksta, nusiperka dėvėtų rūbų parduotuvėse. Keli doleriai, ir drabužiai gyveną antrą gyvenimą.
Pirkti dažniau? Koks tai laiko švaistymas!
„Pirkti dažniau? Koks tai laiko švaistymas! Gyvenimas trumpas. Užuot apsipirkinėjusi, mieliau planuoju keliones“, – paaiškina Bea.
Jos gyvenimo moto – patirtis geriau nei daiktai. Šeima daug keliauja ir patiria daugybę nuotykių.
Bea Johnson dalyvauja konferencijose ir lankosi universitetuose visame pasaulyje, kur savo asmeninę patirtį perteikia kitiems. Toks gyvenimo būdas iš esmės pakeitė anksčiau aukle dirbusios moters karjerą – 2013-aisiais ji išleido knygą „Zero Waste Home“.
Kadaise su vyru ketino įgyvendinti amerikietišką svajonę – turėti didelį namą ir gyventi komfortiškai nieko nestokojant.
Laidai „This Morning“ prancūzė papasakojo, kad į JAV atsikraustė aštuoniolikos, įsimylėjo amerikietį, susituokė ir abu ketino įgyvendinti amerikietišką svajonę – turėti didelį namą ir gyventi komfortiškai nieko nestokojant.
Tačiau bėgant laikui pora suprato, kad daiktai nepadarė jų laimingesnių. Laimė atėjo tik tada, kai supaprastino savo būtį – įsikraustė į mažesnius namus, neapsikrovė daiktais ir nustojo kaupti. Tai nutiko 2008-aisiais. Dėl tokio sprendimo liko daugiau laiko ir pinigų džiaugtis gyvenimu. Moters teigimu, tokį gyvenimo būdą mielai priėmė ir jos paaugliai sūnūs.
Visai gali būti, kad tokie radikalūs pokyčiai daugeliui pasirodys nepriimtini, tačiau ką nors – kad ir nedaug – pakeisti niekada nevėlu. Ne tam, kad save apsiribotume, o kad pajustume kitokio gyvenimo skonį. Užtektų šiek tiek rečiau pirkti ir mažiau išmesti.