Gytis Norvilas: „Poezija turi būti bent jau chuliganizmo aktas“

Gytis Norvilas
Dalia Linkevičiūtė
Šaltinis: Žmonės
AA

Gytis Norvilas – poetas, vertėjas, eseistas, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorius. Yra išleidęs 4 poezijos knygas („Akmen-skeltės“, „Skėrių pusryčiai“, „Išlydžių zonos“, „Grimzdimas“), knygą vaikams „Vėžlys Dūmas“.

Ką tik pasirodęs 5-asis poezijos rinkinys „Akla valtis“ – tai savotiška išvarymo iš rojaus sodo, Nojaus mito interpretacija, aidas, tvano refleksija. Knygą netgi būtų galima pavadinti poema. Skyriuje „išvarymas. triumai“ poeto kūrybinei raiškai būdingi piešiniai, kuriuos autorius traktuoja kaip eilėraščius-paišus.

Tam tikra prasme tai – knyga performansas. Beje, pagal šią knygą G.Norvilas kartu su perkusininku Arkadijumi Gotesmanu duetu atlieka inscenizuotus perkusinius poetinius pasirodymus.

Šių metų „Poezijos pavasaryje“:  

Šįkart kalbėjomės apie „Aklos valties“ kursą, futbolą, kalbą, beraštystę ir... sodininką.

Neseniai išleidote jau penktąją poezijos knygą „Akla valtis“. Kokie jausmai kyla kaskart vartant naują knygą? Ir ko pats autorius ieško savo knygoje – gal yra kažkas, ką baiminatės rasti?

Esu abejingas, jau abejingas. Tam tikru momentu, kai baigi ją minkyti, sudaryti – emociškai būtina atsiriboti, paleisti knygą gyventi savo gyvenimą. Tai natūralu. Išeiti iš to vaidmens, knygos vaidmens. Čia sąsajos su teatru man akivaizdžios ir artimos. O kaskart skaitydamas eilėraščius viešai etc. – į tą vaidmenį grįžtu, man tai svarbu, išgyveni tą eilėraštį, tekstą iš naujo. Bijau rasti paliktų (o taip būna) elementarių kalbinių, loginių klaidų. O susitikti su savo demonais, angelais ir kita gyvastim, mikrobais – nebebijau, gerai vieni kitus pažįstam. Nors, niekad negali būti tikras... 

Gytis Norvilas

Ar teisingai suprantu, kad akla valtis yra mūsų žvilgsnis, užkliūvantis už kažko neįprasto, nematyto, nustebinančio? Ar irkluoju pro šalį?

Tam tikra prasme taip, galima tokia personifikacija – ta akla valtis – tai akis, plaukianti per kasdienybės tirščius, pasaulį. Kaip viena iš paralelių galėtų būti ir Jimo Jarmuscho „Negyvėlis“ („Dead man“), pagrindinis veikėjas Williamas Blake’as… Susišaukia ir su Arthuro Rimbaud eilėraščiu „Girtas laivas“... Kultūrinis kontekstas platus. Ir, apskritai, laivo, plausto įvaizdis, idėja gana universali ir gaji.

 Vienas pagrindinių knygos „Akla valtis“ personažų yra sodininkas. Beje, atkeliavęs į šį rinkinį iš ankstesnės knygos „Grimzdimas“. Dabar įsodinote jį į valtį ir paleidote plaukti į nežinią?

Ši knyga – tai savotiška išvarymo iš rojaus sodo, Nojaus mito interpretacija, aidas, tvano refleksija. Knygą netgi būtų galima pavadinti poema. Yra numanomas siužetas, dramaturgija. Tą dariau labai sąmoningai. Mėginau sukurti atskirą pasaulį ir priversti skaitytoją juo patikėti, suteikti iliuziją. O sodininkas – tai tam tikras Nojus, ieškantis naujojo pasaulio, Adomas, išvarytas iš sodo... Čia galimos įvairios interpretacijos. Nežinomybė – nėra blogai, saugumo jausmas gal ir sumažėja, bet išlaisvina vaizduotę.

Gytis Norvilas

Knygos sodininkas – klastingas, ištvirkęs, vienišius. O koks sodininkas esate jūs? Juk, tiesa, kad sodas jums nėra vien poetinė metafora, bet konkreti erdvė, kurią pats ir puoselėjate? Kaip jums sekasi sodininkauti?

Tai tam tikras alter ego. Vaidmuo, oda, kailis, išnara. O realiame gyvenime greičiausiai esu prastas sodininkas ir aišku... ištvirkęs. Turiu trobą Anykščių rajone, užkampyje, seną sodą – tai iš esmės ir knygos erdvė – galima sieti netgi tiesiogiai. Galėčiau papasakoti su konkrečiomis detalėmis, kur vyksta vienas ar kitas eilėraštis. Netgi tame sode knygą galima inscenizuoti, susukti begarsį filmą. Tą sodą apipini sava mitologija, paverti scena – ir kodėl gi nesuorganizavus ten tvano?.. Beje, vienais lietingais metais taip ir buvo – obelys stovėjo vandeny – obuoliai į vandenį krito... Tiesa – šiemet pradėjau skiepyti – tai į laukinę obelį įskiepijau dviejų skirtingų rūšių obelų įskiepius. Prigijo – tai man kol kas didžiausias pasiekimas. Tokia ta genų inžinerija. Kalba – irgi kažkas panašaus. Turi su ja eksperimentuoti, ją atjauninti, sukeistinti, tuomet įmanomas įdomesnis variantas, vaisiai, energija. O obelys man patinka. Gražiausias medis. Seni apleisti sodai... Juose daug įtampos, kažkokio praėjusio laiko, ilgesio, laukiniškumo.

Gytis Norvilas

Jūsų poetika sklidina gamtos įvaizdžių, įvairiausių jos ženklų. Iš kur tai jumyse? Knygoje randame keletą sodininko dienoraščio įrašų. Gal jums žinoma, kaip sodininkas jį rašo? Ar turite tam skirtą sąsiuvinį, užrašų knygelę?

Gamtos pasaulis visad buvo artimas. Vaikystės, paauglystės patyrimai... Ten niekad nebūsi vienišas, vienas. Iš kitos pusės – ten ir esi vienas. Gali pasitikrinti, ko esi vertas. Sunaikinti savo ego, tuštybę. Žiauri ta gamta. Mes į ją dabar žiūrim kaip į televizorių. Šuniukai, kačiukai, medeliai... Eilėraščiuose – ta gamta tik kaip fonas, raibuliai – iš esmės čia kalbama apie žmogų, žmogų dangoraižių apsuptyje. O sodininkas turi atskirą bloknotą. Jį nešiojasi su savimi. Ir registruoja, kas jam atrodo svarbu. Ten surašyta, kiek kainavo kokie insekticidai, cigarilės, sodo tepalas, viskis, odontologo paslaugos, vinys, duona.

Teko girdėti, kad karantino laikotarpiu sugrįžote prie senos savo aistros – filatelijos. Jeigu sodininkas būtų pašto ženklas, kas jame būtų pavaizduota?

Taip, grįžau prie paauglystės aistros. Mėgėjiškai, bet... Tie popierėliai mane masina. Miniatiūros. Yra estetiškų, įstabių. Atskiri meno kūriniai. Kai dabar galvoju, ir pirmas santykis, sąlytis su daile įvyko per pašto ženklus. Rubensai, pikasai, karavadžai, gojos, kandinskiai, nuogos madonos akis ir sąmonę pasiekė per pašto ženklus. Esu jau kažkur sakęs – nieko nėra gražesnio už pirmuosius 1918–1919 m. Lietuvos pašto ženklus, vadinamuosius „baltukus“, kurie suformuoti primityviai – tik iš raidžių, ženklų. Pasakysiu dar ir taip – tai konkrečioji, vizualioji poezija, eilėraščiai. Sodininkas – pašto ženklas... Juokingai čia. Tegul bus pavaizduotas išsižiojęs kukuojantis gegutės patinas ir taip nukreipiantis dėmesį, kai patelė paleistuvauja. Kas matė tai iš arti, to paukščio gerklę to proceso metu – supras...

Eilėraščiuose veikia barsukas, šuo, arklys, kiškiai, kiaunė, lapė, stirnos, varlės, žiurkės, skruzdės, kiti gyvūnai. Itin skvarbus tekstas apie vilkšunį. O kas yra jūsų vidinis gyvūnas?

Turbūt visi kartu sudėjus. Beje, visi čia išvardintieji eilėraštyje „Lietus“ girtuokliauja, mėgaujasi gyvenimu, gėrimais... Žmoguje yra viskas – priklauso tik nuo empatijos lygio. Galėčiau pabūti ir šūdvabaliu, dumbliu, kerpe, spora, grybu ar maldininku... Bet šiaip – šlovingam tarybiniam darželyje per naujametines šventes paprastai vaidindavau vilką arba šerną. Na, dar „Baltijskij morskoj flot“ („Baltijos jūrų laivynas“) jūreivį... Net nykštuku padoriai neteko pabūti.

Gytis Norvilas

Jūsų poezijos gerbėjai žino, kad knygose galės rasti ne tik tekstų, bet ir vizualių eilėraščių, kuriuos pats vadinate paišais. Kaip atsiranda tokie eilėraščiai? Ar kilus eilėraščio idėjai iš anksto žinote, kokią formą – teksto ar piešinio – jis įgaus?

Kažkuri mano dalis – neišsipildęs piešėjas, grafitininkas. Noriu tik aiškiai pasakyti, kad į dailininkus tikrai nepretenduoju ir toks nesu. Diletantų ir šarlatanų ir taip į valias... Šiaip – viskas labai instinktyvu. Gražiausi dalykai gimsta iš dyko būvimo, tarsi netyčia. Buvo laikas – kai tiesiog susapnuodavau, iš savęs ištraukdavau vieną ar kitą piešinį, liniją. Eilėraštis tam tikra prasme yra vaizdinys, tad bet kokiu atveju jį gali ir nupiešti, ir užrašyti. Tie procesai manyje nesipjauna. 

Šiandien daug kalbame apie vaizdų visuomenę, kurios pagrindine komunikacijos priemone tampa ne tekstas, bet ženklai, nuotraukos. Kitaip tariant, vizualinė raiška. Galbūt jūsų eilėraščiai-paišai taip pat yra bandymas žengti koja kojon su dabarties tendencijomis ir poeziją priartinti prie skaitytojo-žiūrovo?

Tas tiesa, kalba vizualėja, keičiasi, atsiranda ikonos, tam tikri ženklai, tekstas menksta ir traukiasi. Tai reiškia, kad keičiasi ir žmogaus mąstymas, sąmonė, smegenų jungtys. Galima konstatuoti tik faktą. Ir tai vyksta labai greitai. Kuo tai virs ilgalaikėje perspektyvoje – bus matyti. Čia turėtų kalbėti psichologai, specialistai. Įdomi tema. Kad kalba struktūruoja mintis, „sutvarko galvą“ – nenuneigiami dalykai, tad ta slenkanti vizualioji lavina grėsminga. Pamatysime. O knygoje to tikrai nedarau sąmoningai. Ši tradicija greičiau ateina iš modernybės laikų, modernizmo poezijos, dailės. Prancūzų, vokiečių poezijos etc. Tad šia prasme – nesu joks novatorius, ar juo labiau koks sumautas progresyvus instagrameris, greičiau – naftalinas...

Numeravote ir autografavote 100 pirmųjų „Aklos valties“ egzempliorių. Po kelių dienų poetas Aivaras Veiknys užsukęs į Rašytojų sąjungos leidyklos knygynėlį ir gavęs 94 numeriu pažymėtą knygą žaibiškai suskaičiavo, kad 1994-aisiais jam buvo vienuolika, o ties numeriu 91 pakomentavo: 1991-aisiais Čikagos „Buliai“ laimėjo prieš Los Andželo „Lakers“ NBA finale (rezultatu 4–1). Ar pats draugaujate su sportu? Esate sportininkas-žiūrovas, ar mėgstate ir į aikštelę išbėgti? Ir visgi, tik atvirai – krepšinis ar futbolas?

Futbolas. Vienareikšmiškai. Čia daugiau teatro, aistros, karnavalo. O kiemo lygoje visi esame žaidę, man sekėsi visai neblogai, stadionuose, aikštelėse gyvenome. Gimtojoje Jonavoje ėjau ir futbolą lankyti, tada jau nešiojau akinius, stiklai buvo storumo sulig žiūronų. Viskas baigėsi po pirmos treniruotės. Akinius buvau palikęs prie tvoros, akiniuotas futbolininkas anuomet – nesusipratimas. Kontaktinių lešių dar nebuvo. Tai neskyriau atlekiančio kamuolio nuo varnos... Paskui verbavo į Panevėžio sporto mokyklą – sekėsi šokti į aukštį, patiko... Bet teko žemai kristi.

Okulistai buvo griežti – arba akys, arba sportas. Karjera baigėsi. Dabar sūnus pametęs galvą dėl futbolo, vežioju į treniruotes – specialiai – patinka sėdėti, žiūrėti kaip žaidžia. Taip esu ne vieną eilėraštį išmeditavęs. Gal ir ne į temą – bet neturėsiu turbūt kitos progos pasakyti. Man taip gėda dėl Lietuvos futbolo, kad... Dugnas dugniausias. Žinote, ant ko jis laikosi? Ant tų vaikų, paauglių, jaunių tėvų, kurie paprastai moka už viską: turnyrus, trenerius, aikštes, aprangas, stovyklas etc., ir pavienių trenerių iniciatyvos... Lietuvos futbolo federacija – nesusipratimas. Jie padarė viską, kad futbolo tiesiog nebūtų. O gabių vaikų į valias, jų daug – neturi kur žaisti, akys dega. Bet gal nebetęsiu – dar iš įsiūčio pulsiu į gatvę vartyti mašinų.

Knygoje yra eilėraštis „kalbà prie kultūros žurnalo redaktoriaus kapo duobės“. Jei pats nebūtumėte „Literatūros ir meno“ vyr. redaktoriumi, šis eilėraštis skambėtų visiškai kitaip. Tad dabar kyla natūralus klausimas – ar šis tekstas yra autobiografinis? Ar redaktorius nesikėsina jumyse nugalabyti poeto? O gal atvirkščiai?

Iš dalies ir biografinis. Realybė daug ką padiktuoja, o dažnai lenkia bet kokią vaizduotę. Farsas. Bet geras – tiesa? O poetą tas redaktorius jau seniai nužudė ir pakasė. Niekas net nežino, kur. Nei įkalčių, nei motyvo. Taip yra. Iš kitos pusės, nieks nevarė į tą galerą, flotilę, net ir nežinau, ar būdamas visiškai laisvas, parašyčiau daugiau ir svarbiausia – geriau. Turbūt ne. Kažkam reikia kariauti tą karą... Deja, kalbėdamas apie kultūrinę spaudą vis dar turiu naudoti militaristinę retoriką... O jei labai atvirai – redaktoriavimą norėjau mesti gal 60 kartų – čia toks, deja, kamikadzės žanras. Esu kietasprandis, bukas ir dar fatalistas, tai žinote... Kol politikai intelektualiai bus žemiau grindjuostės ir savo laiku perskaitę tik IKEA katalogą ir telefonų knygą – niekas nesikeis.

O tas poetas, kad ir retai, visgi it vilkolakis vis pasiblaško, pasivaidena ir pasiautėja, išspiria kokias kalbos sandėliuko duris, jį apiplėšia – tai tuo džiaugiuosi. Bet nieko baisaus, jei tų nusikaltimų ir nebebus, tas poetas nieko nebeparašys. Kiekvieną knygą rašau kaip paskutinę, nelaikydamas nieko rezerve. O poezija – taip – turi būti nusikaltimas ar bent jau chuliganizmo aktas.

Tekste „mane paliko kalba“ kalba yra moteris, kuri palieka dėl neištikimybės. Tokiai moteriai reikia vergauti, meilikauti, ji yra kaprizinga. Ar mes tarnaujame kalbai, ar kalba mums? Ar šie santykiai gali būti ir toksiški?

Su kalba reikia dirbti, santykius puoselėti, į juos investuoti. Partnerystė – vaisingiausias modelis. O darbo įrankį turi valdyti, kaip stiklapūtys stiklo masę, nors teoriškai iki galo tai neįmanoma. Bet čia jau platesnis klausimas. Tai esmė – literatūra yra kalba. Deja, daug kam atrodo visiškai kitaip. Išvedžiojimais paprastai dangstomas negabumas. Į valias dabar yra rašytojų, nemokančių parašyti rišlaus sudėtinio sakinio, su šalutiniu. Įsivaizduoja esą žvaigždės, labai krūti, pasitikėjimas savimi lenda net per ausis. O leidyklos tai skatina, jų negabius kūrinius perrašo redaktoriai ir tuomet turime literatūrą. Tų literatų mikimauzų veidus naudoja kaip prekinius ženklus ir tampo po muges. Tik visi apie tai tyli. Nežinau, kodėl tyli. Beraščių ordos dauginasi geometrine progresija. Ir tai kelia siaubą. Čia jau sakau kaip redaktorius. Gal nuskambės kaip senio bambėjimas – bet patikėkite – raštingų žmonių mažėja. Baigia magistratūras, doktorantūras – o sakinio parašyt nemoka. Va, čia yra lygis, švietimo sistema. Beje, tą patį „beraštystės“ terminą galėtume taikyti ir architektūrai, kraštovaizdžio, landšafto srityse. Taip atsiranda Paupio rajonai Vilniuje, šiltnamiai ant Subačiaus, trinkelių stadionai... Mus puola ne migrantai, pabėgėliai, o beraščiai, barbaras ir mulkis – sėdintis mumyse. Tai tiek tos toksikomanijos.

Beje, išsiduosiu: frazė „mane paliko kalba“ – yra nuskambėjusi Arvydo Šliogerio el. laiške, kuomet vis įtikinėjau Arvydą „Literatūroje ir mene“ spausdinti dienoraščius. Tuomet Arvydas išsitarė, kad daugiau negali parašyti nė sakinio. Tai labai atpažįstama.

Naująją knygą apibūdinate kaip „Nojaus mito interpretaciją, tvano refleksiją“. Ką šių dienų žmogui gali atskleisti ši Biblijos istorija? Ir kodėl jums atrodo verta ją naujai permąstyti? Gal tai kaip nors susiję su klimato atšilimu ir tirpstančiais ledynais?

Yra tam tikrų sąsajų su minimu antropocenu. Kiekviena karta turi išgyventi savo tvaną. Šiaip ar taip – tai kelio, atpirkimo, atgailos istorija, naujojo pasaulio lūkestis. O mito vienas iš segmentų ir yra kartotė. Pasikartojimas tą istorija ir paverčia mitu. Galima sakyti, kad tai yra ir pasikartojimas. Išmoktos, nors dabar jau aišku, kad neišmoktos, pamokos. O kaip žmonija, visoje klimato kaitos istorijoje, esame jau prisidirbę neatšaukiamai. Visiems tai aišku ir perspektyvos liūdnos. Nereikia turėti iliuzijų. Bet vis tiek apsisukę važiuojam į prekybcentrius pirkti plastmasių... Ne išimtis ir aš – va, vakar nusipirkau kinišką ventiliatorių už 50 EUR, nors puikiai žinau, kad mėšlų mėšlas ir laikys tik sezoną. Dar klausimas – kodėl to ventiliatoriaus išvis prisireikė...

Eilėraštyje „horizontalus Babelis“ yra eilutė „taip esu jau pamatęs visus savo eilėraščius: neužrašomi, vis rašomi“. Poezija – kaip nenutrūkstama vaizdų juostelė – išryškinama ir vėl apšviečiama šviesos, todėl nepagaunama ir nesibaigianti?

Gražus klausimas. Ir puikus atsakymas jau pačiame klausime. Taiklu.

 

Skaitykite daugiau

content
Gyvenimo būdas

Susituokė krepšininkas T.Rinkūnas ir D.Vaiginytė: po vestuvių paisys prosenelės patarimo

content
Gyvenimo būdas

Liepa Norkevičienė: „Greičiausiai daro išvadas tie, kurie apie mane nieko nežino“

content
Aktualu

Žygimantas Sabonis Palangoje vedė mylimąją Simoną Zinčenko

content
Aktualu

Pasauliui pristatytas naujas princo Williamo ir K.Middleton portretas: tokio pora dar neturėjo

content
Gyvenimo būdas

Anžela Adamovič 35-metį sutiko Paryžiuje: „Tokios atostogos mums su Žygimantu – pirmos“

content
Gyvenimo būdas

Erika ir Merūnas Vitulskiai: „Norime vaikus saugoti nuo neigiamų dalykų, kuriuos patys patyrėme“

content
Aktualu

Graikijoje krepšininkas Lukas Lekavičius vedė mylimąją Meliną: svarbiausia dalyvė – dukrelė Darija

content
Gyvenimo būdas

Vilniuje ištekėjo „X Faktoriaus“ nugalėtoja Milda Martinkėnaitė: meilę prisiekė atlikėjui Mantvydui Čiupliui

content
Gyvenimo būdas

R.Wilson ir mylimosios santykiai – rimti: supažindino su mama ir svarsto apie santuoką

content
Muzika

„Imagine Dragons“ pristato kinematografinį vaizdo klipą „Sharks“: kūrinį skyrė mylimam miestui

content
Aktualu

Aktorius Regimantas Adomaitis palaidotas Menininkų kalnelyje: amžinojo poilsio atgulė greta žmonos

content
Aktualu

Atsisveikinimas su netikėtai mirusia Irena Maroziene: bičiuliai rinkosi į „Stiklių“ kiemelį Vilniuje

content
„Eurovizija“

EBU sureagavo į Ukrainos pasipiktinimą: paaiškino, kodėl jai neleidžia kitąmet rengti „Eurovizijos“

content
Aktualu

Prancūzijos Rivjeroje susituokė šokėja E.Andreikaitė: amžiną meilę prisiekė verslininkui E.Barauskui

content
Muzika

Britų muzikos žvaigždė Tomas Odellas pirmąkart surengė koncertą Trakų pilyje

content
Muzika

Donato Montvydo premjera: vasariškas hitas „Bėgam“ ir išskirtinis vaizdo klipas

content
Aktualu

Atlikėjas Gamka – vienišas: po skyrybų su buvusia mergina Akvile parašė dainą

content
Aktualu

Skiriasi 91-erių žiniasklaidos magnatas R.Murdochas ir modelis J.Hall

content
Muzika

„Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ premjera – piligriminis vaizdo klipas: akylesni pastebės svarbų akcentą

content
Aktualu

Mirė garsios Rusijos grupės „Laskovyj maj“ vokalistas Jurijus Šatunovas: dainininkui buvo 48-eri

content
Muzika

R.Ščiogolevaitė, V.Genytė ir A.Pilvelytė pristato dainą „Vilty“: prabilo apie trijulės draugystę

content
Aktualu

Žinomus žmones aplankė „Penktos kojos“ gyvūnai: Nainiai priglaudė Bruno

content
Aktualu

Liepa Norkevičienė: „Sunkiausia, kai esi vieniša“

content
Aktualu

Gabrielė Vilkickytė – apie ligą, kuri pakeitė požiūrį į gyvenimą: „Be jos aš būčiau kitas žmogus“

content
Aktualu

Kojos lūžį Kyjive patyrusi Ruslana neatvyko į koncertą Amsterdame: pasiuntė svarbią žinią

content
Aktualu

Lietuva atsisveikina su teatro ir kino grandu Regimantu Adomaičiu: prie urnos – ypatinga nuotrauka

content
Aktualu

Amsterdame koncertavusi Verka Serdiučka pakeitė savo hito žodžius: suskambo „Russia Goodbye“

content
Muzika

Eros Ramazzotti pristato naują dainą: kūrinys – iš rugsėjį pasirodysiančio albumo

content
Aktualu

Karą smerkiantiems A.Pugačiovai ir M.Galkinui – dar vienas Rusijos kirtis: žada konfiskuoti jų pilį

content
Stilius

Saugirdas Vaitulionis: „Be akinių nebegaliu“

content
Gyvenimo būdas

Į madingiausią vasaros vakarėlį Vilniuje rinkosi ryškiausi veidai: stilingai atšventė gimtadienį

content
Kultūra

Antrasis MO muziejaus žurnalo „MOgazino“ numeris: kas kuria miestus?

content
Muzika

I.Jankauskaitė pristato muzikinį klipą: įsiamžino jaunavedžių poros, finale – Ingos staigmena

content
Aktualu

Irenos Marozienės dukra paskelbė, kur ir kada vyks atsisveikinimas su netikėtai mirusia verslininke

content
Aktualu

Asta Valentaitė – apie paskutinį pokalbį su Irena Maroziene ir susitikimą, kuris nebeįvyks

content
Aktualu

Aktoriaus R.Adomaičio šeimos laiškas: „Regimanto gyvenimas buvo kupinas aistros“

content
Muzika

„Brainstorm“ gros Vilniuje: „Gyventi be gyvų koncertų – tai kaip kąsti sumuštinį per celofaną“

content
Muzika

Atlikėjas Gebrasy pristato naują vasarišką dainą „Šalia“: turi svarbų kvietimą

content
Muzika

Neišbaidė net lietus: sostinėje savo debiutinį albumą pristatė sparčiai populiarėjantis Gamka

content
Aktualu

Vilniuje – filmo „Kartą kaime“ premjera: garsūs aktoriai, raudonas kilimas ir 1949-ųjų „pikapas“

content
Aktualu

Andriaus Užkalnio jaunesnioji dukra Milda baigė mokyklą: „Aš tavimi didžiuojuosi“

content
Kultūra

Knygą „Atatrankos“ pristatanti N.Oželytė: „Noriu padėti kitiems, kaip kažkada pati sulaukiau pagalbos“

content
Aktualu

Dainininkė Daiva Starinskaitė tapo mama: su sužadėtiniu Chrisu susilaukė pirmagimio

content
Kultūra

Pokalbiai apie Joną Meką MO muziejuje kviečia prisiminti ir naujai atrasti išskirtinį kūrėją

content
Gyvenimo būdas

Princas Williamas švenčia 40-metį: karališkoji šeima dalijasi nematytais kadrais ir įdomiais faktais

content
Aktualu

Rimantė Kulvinskytė laukiasi antros atžalos: žinią pranešė kūrybiškai

content
Aktualu

Ingrida Martinkėnaitė pardavė būstą Palangoje: pasidairius svetur – įsigijo namus Gran Kanarijoje

content
Gyvenimo būdas

Susituokė Jehovos šeimoje augusi D.Rudžinskaitė ir T.Ivanauskas: vestuvės – be tėvų, bet su humoru

content
Muzika

Dainotas Varnas pristato naują kūrinį: daina „Disco“ – bandymas atrasti savo naują muzikos stilių

content
Aktualu

Šventė prie Baltojo tilto – tinklinio mylėtojai surengė nepamirštamą fiestą