Bene svarbiausias kokybiško ir aktyvaus gyvenimo rodiklis yra puiki sveikata. Tobulėjančios technologijos neatsiejamos ir nuo medicinos pažangos. Tyrimai dabar gali parodyti bene viską, o anksčiau nepastebimomis ir net mirtinomis laikytos kraujo ligos yra valdomos taikant pažangius gydymo metodus.
Mitais apipinta hemofilija
Dažniausiai paveldima arba retais atvejais įgyjama hemofilija yra ypač reta liga, kuria sergančio žmogaus kraujas kreša labai lėtai arba išvis nekreša. Ja pasaulyje serga vos vienas iš 10 tūkstančių žmonių.
Nesiimant gydymo ilgainiui pažeidžiami sąnariai, o susižeidęs ar susimušęs žmogus gali mirtinai nukraujuoti. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos hematologės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, nors liga išlieka nepagydoma, dabar ji yra puikiai kontroliuojama.
Hemofilija sergančių žmonių kasdienybę itin palengvina kraujo konsistenciją padedantys sekti prietaisai, kurie įspėja, kada laikas leistis vaistus. „Tai pacientui padeda apsispręsti, kokia veikla jis gali užsiimti. Pavyzdžiui, jei žmogus ruošiasi aktyviai sportuoti, bet prietaisas rodo, kad kraujo faktoriaus norma nepakankama, verčiau susilaikyti nuo tokios veiklos ir tik susileidus vaistų jos imtis“, – sakė gydytoja.
Seniai įrodyta, kad reguliariai leidžiami vaistai yra gera prevencinė priemonė kraujavimui sustabdyti ar jo išvengti, o prieš dešimtmetį buvo sukurti ir pailginto veikimo faktoriai, kurių dozės, priklausomai nuo ligos sudėtingumo, sumažėjo nuo trijų kartų per savaitę iki 1–2 kartų. Dar praėjusiame amžiuje gydant hemofiliją tokios priemonės buvo neįsivaizduojamos, o patys pacientai gydyti tik epizodiškai.
Dėl sparčios medicinos ir farmacijos mokslo pažangos vaistai nuo šios ligos nuolat tobulėja. Žmogaus kraujo plazmos preparatus prieš dešimtmetį pakeitė saugūs ir efektyvūs susintetintų krešėjimo faktorių preparatai. Šiuo metu yra kuriami genų terapija grindžiami sprendimai, kuriais tikimasi hemofiliją išgydyti visiškai.
Hemofilijos gydymo srityje pirmaujanti tarptautinė farmacijos kompanija „Takeda“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Japonijoje, kuria novatoriškus, pacientų gyvenimą keisti padedančius vaistus. „Takeda“ gaminamais pažangiais preparatais sėkmingai gydomi hemofilija sergantys pacientai visame pasaulyje.
Gerėjanti diagnostika
Medicinos progresas bei gerėjanti diagnostika keičia ir kraujo vėžio statistiką. Lietuvoje kasmet nustatoma 1500 naujų kraujo vėžio atvejų, o iš viso šalyje šia liga serga daugiau nei 15 tūkstančių žmonių.
Tačiau, kaip sakė onkologinėmis kraujo ligomis sergančius žmones, jų artimuosius ir gydytojus vienijančios asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė, tai gąsdinti neturėtų. Gerėjant diagnostikai nustatoma daugiau ligos atvejų, kurie yra ankstyvesnių stadijų, o laiku pradėjus reikalingą gydymą išgelbėjama tūkstančiai gyvybių.
Vis dėlto, pašnekovės žodžiais, daugiausia pastangų tenka įdėti siekiant gauti reikalingus vaistus bei gydymo metodus. Kadangi kraujo ligų yra daug ir įvairių, sergant ypač retomis kraujo ligomis ne visi vaistai yra kompensuojami. Tokiu atveju pacientui pačiam tenka pirkti medikamentus.
„Egzistuoja dalis pacientų, kurie tiesiog nėra finansiškai pajėgūs įsigyti jiems būtinų vaistų. Tuomet jie kreipiasi į mus, ir mes dedame visas pastangas, kad tokiems žmonėms padėtume įsigyti gyvybiškai svarbių medikamentų“, – pasakojo I.Drėgvienė.
Kasmetinės profilaktikos svarba
Specialistai pastebi, kad onkologinės ligos vis dar yra laikomos bene labiausiai gąsdinančia diagnoze, tačiau taikant šiandien prieinamus gydymo būdus limfomos diagnozė gali būti mažiausia blogybė iš visų galimų onkologinių ligų, ypač vaikų.
Išgyvenamumas sergant dažniausia kraujo sistemos piktybine liga limfoma yra ypač aukštas, o efektyvų gydymą dabar galima gauti ir Lietuvoje. Kaip pasakoja Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytoja ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė, tai yra labai plati ligų grupė, o tarp vaikų limfomos sudaro 10–15 proc. visų onkologinių atvejų ir užima trečią vietą po leukemijos bei centrinės nervų sistemos navikų.
Anot jos, limfomą gali išduoti neįprastai padidėję limfmazgiai kakle, pažastyje, kirkšnyje, kai nėra jaučiamas joks sveikatos pablogėjimas. Dažna limfomos vieta yra tarpuplautis, kuris paprastai nesukelia jokių specifinių simptomų, bet gali pasireikšti specifiniu kosuliu.
Kadangi daugelio onkologinių ligų priežastis išsiaiškinti yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, gydytojai rekomenduoja reguliariai tikrintis sveikatą ir atlikti kraujo tyrimus.