Artėjantis darželių bei mokyklų sezonas ne vienai mamai kelia didžiulį nerimą. Būrys vaikų, pavojinguoju metų sezonu uždarytų vienoje patalpoje, dažnai reiškia tik viena – nesibaigiančius vizitus pas gydytojus, bemieges naktis prie karščiuojančio mažylio ir kreivai į kelintą kartą imamą biuletenį žiūrintį vadovą.
„Žvėryno natūralios medicinos centro“ specialistė Jelena Tulčina sako, kad toli gražu ne kiekvienam šis sezonas kelia stresą.
„Nejau nepastebėjote, kad net per aršiausias gripo epidemijas vieni vaikai ir toliau žaidžia kieme, o kitiems užtenka menko skersvėjo, kad vėl atsigultų su temperatūra?“, – gydytoja teigia, kad tai – ne sutapimas.
Virusas – lyg draugas
Jei iki darželio vaikas nežinos šokolado skonio, jo desertas bus obuolys ar bananas
J.Tulčina Lietuvoje teigia, kad pagrindinis skirtumas tarp sergančio ir sveiko vaiko – jo imunitetas.
„Nusilpęs organizmas pats prašosi pagalbos. Atėjusi liga užkelia temperatūrą, ir vaikas bent keletui dienų praranda apetitą. Tai – pirmas ženklas, kad organizmas valosi nuo to, ką patys įsidedame į burną. Virusą ar bakteriją reikia priimti kaip tą tikrą draugą, kuris į akis sako nemalonią tiesą – jūsų vaiko imunitetas silpnas,“ – teigia mitybos specialistė.
Ji šypsosi, kad mamos neretai puola kaltinti kitus tėvus, atvedusius į darželį sloguojantį vaiką, kai iš tiesų turėtų atsigręžti į savo šeimą ir susirūpinti, kodėl vaiko imunitetas toks silpnas ir imlus kiekvienam virusui.
„Vadinamosios peršalimo ligos iš tiesų nėra peršalimo. Valgant netinkamą maistą, storajame žarnyne kaupiasi pūvanti ir rūgstanti nesuvirškinto maisto masė, žarnos temperatūra krenta vienu laipsniu, ir šąla visi organai, kurie ant tos žarnos šildosi. Sutrinka jų fermentatyvinė funkcija, blogėja virškinimas, atsiranda limfos sąstovis.
Galiausiai ji mėgina išsivalyti per odą, burną, nosį ar ausis. Virusai ar peršalimas tėra paskutinis lašas užterštame vidiniame fone“, – teigia ilgametė praktikė.
Įpročiai formuojami dar kūdikystėje
Tvirta natūralios medicinos centrų įkūrėjos nuomone, nors dabar imunitetą sustiprinti dar ne vėlu, vis dėlto pagrindinės klaidos padaromos dar ankstyvoje vaikystėje.
„Nuolat susiduriu su pacientais – vaikais, kurie net nevalgo daržovių. Jie gyvi makaronais, miltiniais produktais, pienu... Deja, bet galime kaltinti tik tėvus. Jei vaikystėje mažylis klykdavo, kol gaudavo saldainį, ne kitaip jis elgsis ir paaugęs. Įsivaizduokite, jei jūsų vaikas užsinorėjęs užkąsti prašytų ne kolos ir traškučių, o saldžiųjų mažyčių morkų?
Deja, patys tėvai nuolaidžiauja mažyliams ir pamiršta, kad kūdikiai valgo tik tai, ką duodate. Jei iki darželio vaikas nežinos šokolado skonio, jo desertas bus obuolys ar bananas“, – tėvų sąmoningumą kelia mitybos specialistė.
Į darželį ar mokyklą – atskiri pietūs
J.Tulčina teigia, kad jos anūkai nuo mažumės yra pripratinti prie sveiko maisto. Jie nuo pat gimimo nevalgo pieno produktų, miltinių patiekalų iš kviečių ar rugių, kiaušinių ir t. t. Medikė sako, kad šių produktų tiesiog nėra jų namų šaldytuvuose.
Pusryčiams gydytojos anūkai mielai valgo kruopų košę, į mokyklą įsideda ryžių trapučių su pomidorais, agurkais, salotų lapais ar avokadų užtepėle. Vakarienei ar pietums į termosą vaikams įdedamas pagal maisto netoleravimo testo rezultatus tinkamos, namie gamintos žuvies ar mėsos gabalėlis su daržovėmis, jų troškinys ar sriuba.
„Suprantu, kad toks gyvenimo ritmas gali atrodyti sudėtingas, tačiau turiu puikų pavyzdį, kai anūkui susirgus atopiniu dermatitu, mano dukra kas dieną veždavo vaikui pietus į darželį. Jam būdavo liūdna, kad negalėjo valgyti to, ką ir kiti vaikai, todėl jie eidavo į automobilį ir pietaudavo klausydami vaiko mėgstamiausių dainų.
Galite sakyti, kad tokiems žaidimams nėra laiko, tačiau mano dukra vietoje kenčiančio mažylio dabar turi sveiką ir aktyvų vaiką. Deja, tinginiaujantys tėvai tuo pasigirti dažnai negali“, – teigia mitybos specialistė Jelena Tulčina.