Įsivaizduokite situaciją: jaučiate lengvą nosies kutenimą, gerklės perštėjimą, lyg kartais norisi išpūsti nosį. Iš esmės nieko rimto, gulėti lovoje ir žiūrėti į pro šalį bėgantį gyvenimą dėl to tikrai nesiruošiate, jokia čia liga. Gi ne koks insultas. Bet štai, kas nutiko:
Esate susitarę aplankyti pusseserę, kuri namuose turi šviežią 1 mėnesio amžiaus žmogų. Po jūsų vizito praėjus trim dienoms, pusseserė pasiskundžia, kad jos mažylis čiaudi, sloguoja, šnopuoja, per kelias valandas pradeda karščiuoti iki 38 laipsnių, atsisako valgyti, lyg mėlsta aplink lūpas.
Jie kreipiasi į priėmimo skyrių, kūdikiui nustatomas ūminis bronchiolitas, yra deguonies poreikis ir stacionarizuojamas į ligoninę. Kaip šitam žmogui baigėsi sloga? Lyg ir liga?
Kaip nustatyti, kada sloga yra liga, verta nedarbingumo, o kada – ne?
Kaip palengvinti simptomus?
Koks yra daugeliu tyrimų įrodytas pigus ir saugus „vaistas“?
Kuriam laikui eliminuoti save iš normalaus gyvenimo, kad jūsų „ne liga“ kažkam nevirstų neįvykusia kelione, apsnarglėtu jubiliejumi ar, retais atvejais, intubaciniu vamzdeliu trachėjoje.