Gydytoja dermatologė: praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio ir pasitikrinti apgamus

Odos vėžys – itin grėsminga liga. / Fotolia nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2016-06-24 11:00
Sergamumas odos vėžiu didėja. Kasmet nuo melanomos pasaulyje miršta tiek žmonių, kiek gyvena Lietuvoje ir Latvijoje sudėjus. Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Santariškių klinikų dermatologijos centro vadovė, prof. Matilda Bylaitė Kučinskienė sako, jog žmonės retai atkreipia dėmesį į savo odą, pokyčius vykstančius joje.

„Ultravioletiniai spinduliai žalingai veikia odą, kuo ilgiau būname saulėje, kuo stipriau nudegame, tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu. Odos vėžį gali pamatyti pats žmogus, todėl stebėkite savo odą, o jeigu matote pokyčius, kreipkitės į dermatologą“, – sako profesorė.

– Kokie būna odos vėžiai?

– Vienas dažniausių odos vėžių yra bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma), sergamumas šia vėžio rūšimi yra didžiausias. Ši odos vėžio forma yra sąlyginai pyktybinė. Todėl, kad šis vėžys gali ilgai augti, net keletą metų; retai metastazuoja, bet jis veikia griaužiančiai, auga į vidų. Dažniausiai atsiranda atvirose saulei kūno vietose: aplink akis, ant nosies, skruostų srityje, už ausų. Šį vėžį galime nesunkiai pamatyti ir turime šiek tiek laiko. Jis gan lengvai diagnozuojamas, dažnai prasideda kaip nedidelis odos burbuliukas. Vyrams ant krūtinės, nugaros dažniausiai būna tokia kaip šerpetojanti plokštelė.

Antras vėžys pagal dažnumą, bet keturis kartus retesnis už bazaliomą, tai plokščialąstelinė karcinoma. Dar yra aktininė keratozė – tai ikivėžinis susirgimas, 10–15 proc. atvejų ji gali virsti plokščialąsteline karcinoma, todėl būtina gydyti.

Agresyviausia odos vėžio forma yra melanoma. Ji gali atsirasti ne tik odoje, gali išsivystyti akių dugne, smegenų dangaluose, žarnų dangaluose, genitalijose, burnos ertmėje. Šiais atvejais žmogus jau nieko negali pamatyti, liga dažniausiai diagnozuojama jau vėlyvose stadijose.

Melanomą galima pastebėti, ji atsiranda iš apgamo arba naujai, sveikoje odoje. Jeigu stebite savo odą, tai tikrai matote visus pokyčius: kas naujo atsiranda, kas pakinta.

Yra 5 melanomos požymiai, kurie leis nustatyti ją anksti. Taigi gerybinė melanoma yra: 1) simetriška, 2) lygiais krašteliais, 3) dėmė vieno atspalvio, 4) diametras ne didesnis nei 6 mm ir 5) ji nedidėja.

Euromelanoma.org lankstinukas
Euromelanoma.org lankstinukas

– Jeigu yra priešingai – apgamas asimetriškas, nelygiais kraštais, kelių atspalvių, jo skersmuo didesnis nei 6 mm ir dar didėja?

– Net jeigu fiksuojate tik vieną iš išvardintų požymių, reikia skubėti pas odos gydytoją. Taip pat rekomenduoju stebėti dėmes odoje, kurios kraujuoja ir šlapiuoja, atrodo kaip žaizdos, bet negyja, niežti.

Bet taip galima panikuoti dėl kiekvieno apgamo ar spuogo...

– Panikuokite ir bėkite pas gydytojus, mes jus nuraminsime. Bus geriau, jeigu ateisite pasitikrinti ir išaiškės, kad nebuvo dėl ko nerimauti, negu laukti, delsti ir paskui turėti pažengusį vėžį. Šiuo atveju didesnė dozė paranojos gali būti tikrai naudinga.

Jeigu odos vėžys nustatytas ankstyvoje stadijoje, gal yra džiugių žinių dėl išgijimo?

Labiausiai rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynų, žalių akių savininkai. Jų oda nėra linkusi įrusti, po buvimo saulėje ji būna raudona.

– Iki 97–98 proc. atvejų galima pilnai išgydyti. Chirurginis gydymas yra veiksmingas, apgamas ar darinys išpjaunamas. Chemoterapija, deja, esant melanomai, neefektyvi. Mūsų šalyje naudojamas interferonas mažomis dozėmis. Jis kompensuojamas, pradedamas skirti nuo 2 ligos stadijos. Taip pat turime taikinių terapiją, kuri nuo pernai pradėta kompensuoti. Ji taikoma, kai melanoma yra išplitusi, metastazuoja.

Išplitusios bazalinių ląstelių karcinomos (labai reti atvejai) gydymui yra vaistai. Taip pat yra grupė vaistų ir melanomos gydymui, jie pradėti kompensuoti. Tai didelis pasiekimas, gydytojai onkologai ir dermatologai ilgai laukė šitų vaistų. Jie pasaulyje atsirado 2011 m., mūsų šalyje pacientams jie tapo prieinami pernai.

Turime ir tokį kremą, kuris naudojamas aktininei keratozei ir bazaliomai gydyti. Unikalus vaistas, jis sugeba „nulupti“ vėžį, nepalieka randų, nepalieka vėžinių ląstelių. Jis – tikra pagalba žmonėms po transplantacijų, kai vėžiai auga kas keli mėnesiai dėl imunosupresijos. Tik kremas pakankamai brangus (vienas gydymo kursas kainuoja apie 150 eurų) ir dar kol kas nekompensuojamas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kiaušidžių vėžį įveikusi Zita Zamžickienė: „Prašyti vaisto tam, kad tu gyventum, yra nepakeliamai sunku“

Kaip atrodo apleistos odos vėžio formos? Ar tai turi būti didelis, juodas apgamas?

– Su melanomis gali būti taip, kad tai bus mažas, greitai augantis juodas taškiukas, ir tai jau bus melanoma. Už tai pirmiausiai reikia nustatyti, ar žmogus turi riziką sirgti odos vėžiu. Labiausiai rizikuoja šviesiaplaukiai, mėlynų, žalių akių savininkai. Jų oda nėra linkusi įrusti, po buvimo saulėje ji būna raudona.

Gausybė žmonių, gyvenančių kaimuose ir kasdien dirbančių gryname ore, skeptiškai moja ranka ir sako, jog nuolat būna saulėje ir nieko jiems nenutinka. Gal atsiranda koks atsparumas saulei ilgai joje būnant?

Dažnas tepasi kremais tik paplūdimyje, o kai sportuoja lauke, žolę pjauna, griovius kasa – apie apsaugą pamiršta.

– Kaimo žmonės turi stipriai saulės pažeistą odą. Šios grupės žmonėms odos vėžio atvejai nėra reti, mes iš sergamumo statistikos matome, kad tai nėra tik miestiečių liga. Esminis skirtumas – kaimo žmonės nesidegina, jie būna saulėje, nes dirba lauke. Atkreipkite dėmesį, kad tikri kaimiečiai visuomet dirba apsivilkę rūbais ilgomis rankovėmis. Pažiūrėkite, kaip atrodo senų laikų kaimo žmogus – apsivilkęs lininiais rūbais, ilgomis rankovėmis, ne su šortais, o ilgomis kelnėmis. Moterys visuomet skarelėmis apsigobusios galvą, vyrai su skrybėlėmis.

Prieš 100 metų nudegęs būdavo tik kaimietis ir tai tik jo veidas ir plaštakos; niekas neišsirengdavo iki pusės ar iki stringų. Reikia įvertinti naujus mūsų įpročius ir madas. Mes kūną labai smarkiai atidengiame, dažniau keliaujame į šiltus kraštus, daugiau būdame saulėje, soliariumuose, kai kurie net turi priklausomybę degintis.

Odos vėžys nėra šių dienų išsigalvojimas. Jų daugėja dėl pasikeitusio žmonių elgesio ir, žinoma, mes juos geriau diagnozuojame.

Euromelanoma.org lankstinukas
Euromelanoma.org lankstinukas

Kaip elgtis vasarą, kad tai būtų saugu odai, bet netūnotum užsidaręs namuose?

– Saulė šviečia ne tik paplūdimyje, ji lydi tave visur ir visada. Ką beveiktum, kur bebūtum, reikia saugoti savo odą. Dažnas tepasi kremais tik paplūdimyje, o kai sportuoja lauke, žolę pjauna, griovius kasa – apie apsaugą pamiršta. Tik 1/3 europiečių saugosi nuo ultravioletinių spindulių.

Dar prieš 20 metų mes nežinojome, kad saulės spinduliai yra tokie stiprūs kancerogenai. Šiandien jau moksliniais tyrimais tai įrodyta ir nepaneigiama – 90 proc. atvejų būtent saulė yra odos vėžio sukėlėjas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kad saulė nepakenktų: 5 naujausi faktai apie odos vėžį

Reikia prisiminti, kad oda nieko nepamiršta – saulė, ultravioletinių spindulių (UV) žalingas poveikis sumuojasi ir po 10–20 metų galime turėti skaudžias pasekmes.

Reikia prisiminti, kad kremas tepamas pusvalandį iki ėjimo į saulę, po dviejų valandų tepimas kartojamas ir tepama netaupant.

Saulė yra labai aktyvi nuo 11 iki 15–16 val., tuo metu visiems rekomenduojama vengti saulės spindulių. Vaikams iki 3 metų iš viso draudžiama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Apsauga – tai ne tik tepami kremai, turintys ultravioletinių spindulių filtrą, tai ir buvimas šešėlyje, galvos dangalų nešiojimas, akinių nuo saulės, lengvų rūbų ilgomis rankovėmis ir klešnėmis dėvėjimas. Jau galima įsigyti ir specialių rūbų, turinčių apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Jie svarbūs daug laiko lauke praleidžiantiems žmonėms.

Kalbant apie kremus, tai čia yra nemažai problemų. Apsauginiai kremai yra sukurti tam, kad užteptume juos likus pusvalandžiui iki ėjimo į tiesioginius saulės spindulius, ypač jeigu mes planuojame saulėje būti ilgiau nei valandą. Reikia padengti visą odą pakankamu kiekiu ir nepraleisti nei vieno plotelio. Bet jau po dviejų valandų bet kurio kremo veiksmingumo nelieka. Europos dermatologai rekomenduoja rinktis kremus su daugiau nei 30 SPF filtrais, o veidui, iškirptei ir plaštakoms turėtų būti 50 ir daugiau, ypač jeigu vykstame į tropines, subtropines šalis.

Blogai, kai kremai taupomi – vienas buteliukas nusiperkamas visai vasarai ir dar visai šeimai turi užtekti. Kita bėda, kad užsitepus kremą dažnas nusprendžia, jog dabar galės gulėti visą dieną. Be kremo žmogus saulėje neišbūtų ilgiau kaip dvi valandas, iš karto svyla, oda ima luptis, atsiranda pūslės. Todėl reikia prisiminti, kad kremas tepamas pusvalandį iki ėjimo į saulę, po dviejų valandų tepimas kartojamas ir tepama netaupant.

Prieš kurį laiką buvo pasirodę publikacijų, kad apsauginiai kremai lyg ir dar stipriau pritraukia saulę į tą apgamą. Ar tai tiesa?

– Apsauginiai kremai atspindi arba sugeria ultravioletinius spindulius, bet vis tiek dalis jų paveikia odą. Todėl jų negalima vadinti šimtaprocente apsauga. Tačiau tai, kad kremas pritraukia ultravioletinius spindulius į apgamą, yra tiesiog mitas.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai