Savaitgalį Vilniaus gatvėse skambėjo dainos ir muzika. Pakaitomis miestiečius ir miesto svečius linksmino Sostinės dienų festivalis bei „Vilnius Music Week“ muzikinė programa. Trumpai tariant – šiomis dienomis net ir išrankiausias melomanas rado sau patinkančios muzikos. Tačiau viskam, kas gera, visada ateina pabaiga ir šį sekmadienį ji taip pat buvo gera – prie mikrofonų, gitarų ir sintezatorių stojo „Anties“ muzikinė brigada.
Sekmadienio vakarą žiūrovai išvydo viską, kuo „Antis“ garsėja – naujas ir mėgstamas grupės dainas, įspūdingą Algirdo Kaušpėdo kostiumų šou ir nepakartojamas vaizdo projekcijas.
Koncertą pradėjo trumpa simfonija „Anties“ kūrinių motyvais. Ją sugrojo styginių kvartetas. Tokia pati simfonija skambėjo ir A.Kaušpėdui visai neseniai atšventus savo 60-ąjį jubiliejų bei pristačius knygą „Antiška“.
Po to scenoje pasirodė vienos žymiausių Lietuvos roko grupių „Antis“ muzikantai. Šie pristatė dainas iš rudenį pasirodysiančio albumo „Baisiai džiugu!“. Žinoma, gerbėjai išgirdo ir grupės legendinius hitus. Dainas iš albumo „Zuikis pleibojus“ – „Dangus“, lyrišką „Sparnai“ ir žaismingą „Aš pasitaisysiu“ – kartu traukė gausiai susirinkusi publika, tarsi potvynis užliejusi Katedros aikštę.
Sunku raidėmis nusakyti kas dėjosi, kuomet A.Kaušpėdas pranešė, kad atėjo laikas pokštui. Nuvilnijus pirmiesiems dainos „Pokštas“ akordams publika ėmė švilpti ir ploti. Ne menka dalis publikos, juk užaugo su šiomis dainomis, tad visi mokėję dainos žodžius nesivaržydami ją traukė.
Lygiai taip pat žiūrovai reagavo į dainas „Zombiai“, „Alyvos“ ar „Ne tau, Martynai“. Pastarąją Algirdui nustojus dainuoti, publika be didelių problemų priedainį padainavo už jį. Ką ten padainavo, taip dainavo, kad tiek Naujamiestyje, tiek ir Žirmūnuose, jau nekalbant apie Senamiestį, visi galėjo puikiai girdėti dainos žodžius: „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias“.
„Nauji metai“, „Rimta daina“ ir kitos grupės dainos viena po kitos sklandė ore. Tačiau koncerte „Antis“ taip pat pristatė ir vieną dar niekur negrotą kūrinį „Mes – Pasaulio Lietuva“. Jis, kaip A.Kaušpėdas ir sakė, skambėjo tarsi trankus himnas. Jį muzikantas parašė specialiai pasaulio lietuvių jaunimui, o su grupe surepetavo tik šią savaitę.
Tiesa, niekas neįsivaizduoja grupės koncerto be A.Kaušpėdo skiriamojo bruožo – niūriai tamsaus makiažo. Štai ir sekmadienio vakarą vokalistas pasirodė su juodai paryškintomis akimis ir lūpomis – tai veidui pridėjo griežtumo ir lozungus ar poeziją primenantys tekstai skambėjo dar įtikinamiau.
Viena koja kartu su makiažu žengia ir patys netikėčiausi, utopiškiausi jo kostiumai. Tai jis kariškis, tai savotiškas vampyras, tai gėlę į atlapą įsisegęs inteligentas. Algirdo Kaušpėdo fantazijai nėra ribų.
„Pagrindinis dalykas, kas mane džiugina naujoje programoje, yra tai, kad ji skamba vienu dažniu su jaunimu, ko mums iki šiol kaip grupei trūko“, – prieš pasirodymą sakė grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Muzikaliausiems šalies „antinams“ baigus koncertą ir Algirdui atsisveikinus, šūksniai „pakartot“ nesiliovė tol, kol jis neužlipo vėl ant scenos.
„Visai neseniai sukako 25 metai Lietuvos sąjūdžiui, ta proga aš Vilniui dovanoju „Lietuvos valstybę“, – savo dainą pristatė A.Kaušpėdas. O minia iškėlusi rankas į dangų dainavo kartu. Pasibaigus bisui, dar geras penkias minutes skambėjo publikos plojimai, trepsėjimai, riksmai, švilpesiai ir, žinoma, kiekvieno muzikanto ausiai malonus „Ačiū!“.
