Šiomis dienomis vilniečių grupės „Biplan“ studijoje Vilniaus Žvėryno mikrorajone sunku praeiti. Muzikos instrumentų gausa, sustatyti mikrofonai ir tik patiems muzikantams pažįstami įrenginiai byloja viena: kolektyvas tikrai intensyviai dirba. Ruoštis Maksui, Olegui, Seržui ir Aleksandrui tikrai yra kam. Po penkerių metų pertraukos grupė išleidžia naują albumą „Visi keliai veda prie jūros“, kuris pelnytai gali būti vadinamas vienu laukiamiausių 2014-ųjų metų įrašu Lietuvoje.
Hitais tapusias dainas „Amore“, „O mes prie jūros“, „Kapitonai“ ar „Iš taško A“ savo gerbėjams jau pristatę muzikantai paskutinį savo pilną įrašą dovanojo dar 2009 metais. Prieš penkerius metus pasirodęs diskas „Nuodai P.S. Lyg paskutinį kartą“ buvo liūdnas, lyriškas, sentimentalus ir kiek tamsokas. Kaip šiandien pripažįsta „Biplan“ lyderiai Maksas ir Olegas, „Visi keliai veda prie jūros“ bus visiškai kitoks.
Daug optimizmo, šilumos, šypsenų ir visiems aktualias temas – būtent tai grupės gerbėjai galės rasti naujame vilniečių albume, kurį atlikėjai įvardija terminu „gyvenimo šlovinimas”. Pirmieji naujausią grupės diską įsigyti galės tie, kurie apsilankys Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje įvyksiančiuose “Biplan” naujos plokštelės pristatymo koncertuose
Apie naują albumą, laisvę kurti ir gyventi, Maidaną ir nuosprendį atsisakyti Rusijos rinkos manoMUZIKA su „Biplanais“ kalbėjo grupės studijoje praktiškai albumo pasirodymo išvakarėse.
Naują studijinį albumą „Biplan“ išleidžia po penkerių metų pertraukos. Kodėl reikėjo laukti taip ilgai?
Olegas Aleksejevas: Niekada nevertėme savęs skubėti kurti. Galbūt tik šis albumas yra šiokia tokia išimtis. Norėjome jį išleisti dar šiemet, todėl kai kuriuos veiksmus, visai kaip studentai, darėme praktiškai paskutinę naktį. Tik šeštadienį baigėme paskutiniuosius darbus, o albumas pasirodys jau kitą savaitę (su grupe manoMUZIKA kalbėjo ketvirtadienį, lapkričio 13 dieną – aut. past.). Dirbome naktimis.
Per pastaruosius penkerius metus išleidome naują EP, labai aktyviai koncertavome. Todėl kūrybai laiko neturėjome tiek, kiek norėjome.
Maksas Melmanas: Kita vertus, nesiekdami to, sukūrėme savotišką tendenciją. Albumus „Biplanai“ leidžia kas ketverius – penkerius metus (šypsosi). Ko gero, taip liepia mūsų vidinis mūsų ritmas.
Nejaugi šiemet atšventusi devynioliktąjį gimtadienį iki trisdešimtmečio grupė išleis ne daugiau kaip du albumus?
O.A. Gali būti ir taip (juokiasi). O gal bus tik vienas. O gal net keturi. Paskutiniu metu neturime problemų su kūryba, todėl prognozuoti tikrai nesiimsime.
Sakoma, kad visa istorija atsikartoja tam tikrais ciklais. Madoje kažkada buvusios kliošinės kelnės vėl tapo madingos po 25 metų; britiškas rokenrolas vėl tapo populiarus po trisdešimties metų. Pavyzdžių kiekvienoje srityje yra tikrai daug. Ar tai nereiškia, kad kažkada išgirsime ką nors panašaus į pirmąjį jūsų albumą „Banzai“?
M.M. Muzikoje viskas įmanoma. Tačau jei taip ir nutiks, tai tikrai nebus suplanuotas mūsų sąmoningas žingsnis.
Kai kurių dalykų mes nepastebime, bet kažkas paminėjo, kad mūsų paskutinės dainos „Amore“, „O mes prie jūros“ ar „Sapnų gaudyklė“ skamba taip, kaip „Biplanai“ skambėjo „Braškėse“ (grupės albumas, išleistas 1998 metais – aut.past). Galbūt taip ir yra.
Todėl jeigu kada nors mūsų muzika bus panaši į „Banzai“ skambesį, taip tikrai atsitiks netyčia. Galėsime kaltinti istorinius ciklus (juokiasi)
Kuris „Biplan“ albumas šiandien jums yra arčiausiai širdies?
O.A. Be jokios abejonės „Visi keliai veda prie jūros“. Jis ir aktualiausias, ir pats mylimiausias. Šiuo metu kiti albumai tiesiog nebėra tokie aktualūs. Galbūt senatvėje atrodys kitaip
Paskutiniai jūsų kūriniai – akivaizdus polinkis į indie/popfolką. Nuo prieš penkerius metus išleisto lyriško (netgi savotiškai liūdno) albumo „Nuodai P.S. Lyg paskutinį kartą“, dabartinė jūsų muzika akivaizdžiai pakito – tapo linksma, valiūkiška. Kodėl į stalčių padėjote liūdnąją lyriką?
M.M. Mūsų muzika visuomet buvo linksma. Žinoma, išskyrus tavo minėtą albumą, kuris tikrai buvo liūdniausias, tamsiausias ir lyriškiausias. Bet juk „Biplan“ vardas visada buvo tapatus žodžiui „linksma“. Šįkart bandėme tai dar kartą įrodyti.
Ką naujo albume ras grupės gerbėjai?
M.M. Šis albumas yra labai pozityvus, lengvas ir šviesus. Jo klausyti paprasta, gera ir lengva.
O.A. Albume kalbama apie tokius dalykus, kurie artimi kiekvienam žmogui – apie gyvenimo džiaugsmą, laimę. Imkime kad ir paskutinę mūsų dainą „Iš taško A“. Juk ji – tikrų tikriausia odė gyvenimui.
Tiesa, naujame mūsų LP klausytojai ras ir vieną rimtesnę, šiek tiek socialinę temą gvildenančią dainą. Ji kalba apie laisvę, todėl šiandienos geopolitiniame kontekste bus tikrai aktuali. Beje, kūrinį įkvėpė Maidanas. Net neabejoju, kad ši daina – viena didžiausių albumo puošmenų.
Albume (tiek jo pavadinime, tiek ir kūriniuose) – ryškus jūros motyvas. Kodėl?
O.A. Pagaliau visi grupės nariai turi vaikų. Ko gero todėl albume mes daug kalbame apie vaikystę. O kas gi kitas jei ne jūra yra didžiausias vaikystės simbolis.
Prieš keletą mėnesių Lietuviškoje žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad „Biplan“ atsisako ambicijų leisti albumą Rusijoje ir renkasi kitą rinką – dėl savo nepriklausomybės kovojančią Ukrainą. Tai buvo spontaniškas ar iš anksto suplanuotas žingsnis?
M.M. „Biplanai“ niekada nebuvo politikai. Esame muzikantai ir, žinoma, Lietuvos piliečiai. Rusijoje daug koncertavome ir išleidome ne vieną albumą, tačiau drausdama ir cenzūruodama muzikantus ši šalis jiems tiesiog neleidžia laisvai reikštis. Mums taip pat.
Dar nesame to pasakoję, tačiau šiemet „biplanus“ išbraukė iš vieno Rusijos muzikinio festivalio vien tik todėl, kad mes koncertavome Maidane.
O.A. Pasakysiu dar tiesiau: neįsivaizduoju kaip mes su savo pasaulėžiūra ir suvokimu galėtume groti dainas šalies agresorės gyventojams. Aš to nenoriu. Tai – man tiesiog nepriimtina.
M.M. Žinoma, mes tikrai nededame lygybės ženklo tarp putino ir kiekvieno ruso. Tai būtų neteisinga. Juolab, kad šioje šalyje mes turime daug gerbėjų, mylinčių laisvę ir smerkiančių putino rėžimą. Nuolat gauname laiškų iš savo pažįstamų ir grupės gerbėjų Rusijoje su klausimais: „kada gi pagaliau sulauksime „Biplan“ koncerto?”. Tačiau čia pat gauname ir tokias frazes kaip „puikiai jus suprantame ir žinome, kodėl mūsų šalyje koncertuoti ir negalite, ir nenorite“.
O.A. Taip, buvo laikas, kai „Biplan“ norėjo rimčiau žengti į Rusijos rinką. Tačiau dabar, matydamas kaip ši šalis elgiasi, suvokiu, kad ko gero niekada gyvenime ten nebegrįšime. Laisvės suvokimas ir įprasminimas toje šalyje mums tiesiog nepriimtinas.
Ar sutinkate su „ANTIES“ lyderio Algirdo Kaušpėdo teiginiu, kad šiandien mes nebemokame saugoti laisvės?
O.A. Tikrai taip. Aš visada buvau apolitiškas, kartais netgi vadindavau save asocialiu. Tačiau pastebėjau, kad aplink pilna tamsių žmonių ir velniškai daug tamsos. Tai mane paskatino nebūti abejingu. Ir šiuo atveju kalbu ne tik apie Lietuvą. Kalbu apie visą pasaulį. Anksčiau galvojau, kad viskas yra labai teigiama. Deja, taip nėra
Todėl labai džiaugiuosi ir puikiai suprantu „ANTIES“ išzombinimo misiją. Tikiuosi, kad mūsų naujame albume taip pat yra užkoduotas „ANTIES“ skelbiamas išzombinimas.
M.M. Šis albumas – tai savotiška daina laisvei. Tiek šiandieniniame geopolitiniame kontekste, tiek ir apskritai grėsmės netekti laisvės akivaizdoje. Mes kviečiame prieš ginklus kovoti gėlėmis, idėjomis ir muzika. Visai, kaip tada, kai Lietuvoje vyko Dainuojanti revoliucija.
Kokia yra laisvė muzikoje? Ar nemanote, kad perdėta laisvė leidžia susiformuoti paviršutiniškumui?
O.A. Nemanau, kad laisvės gali būti per daug. Šiandien, priešingai nei kada nors anksčiau, mes turime unikalią progą kalbėti. Todėl jeigu tik norime kažką pasakyti – turime galybę kelių tai padaryti.
Kita vertus, žmogus yra pasakiškai protinga būtybė, todėl jeigu jis yra uždaręs visus kelius paviršutiniškumui, tuomet paviršutiniškumas tiesiog nesugebės prisibelsti iki jo ausų ir širdies. Lygiai taip pat esu tikras, kad žmonės, kalbantys šiek tiek rimčiau, net ir turėdami daugiau erdvės nei turi dabar, nesugebės pasiekti paviršutiniškų banalybių vartotojo.
Anksčiau galvojau, kad radijo stotys ir televizijos formuoja asmenybę. Manau, kad tokiam formavimui laikas jau praėjo.
M.M. Čia mūsų nuomonės skiriasi. Manau, kad ir radijo stotys, ir televizija vis dar turi velniškai didelę galią formuojant klausytojo skonį. Bet ginčytis dėl to yra lygiai tas pats, kas spręsti klausimą kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis.
Netrukus leisitės į nedidelį koncertinį turą, kuriame pristatysite savo naują albumą „Visi keliai veda prie jūros“. Kodėl „Biplan“ gerbėjai turi ateiti į koncertus?
O.A. Visų pirma, jie išgirs mūsų naujas dainas. Ir pamatys mus šiek tiek sutrikusius (juokiasi). Nes tai bus naujos dainos ne tik jiems, bet ir mums. Didžiosios jų dalies mes dar niekada negrojome. Visų antra, tai bus labai nuoširdūs ir tikri pasirodymai.
M.M. Mes patys sau neatsakome ko galima tikėtis. Kiekvienas koncertas, kuriame pristatome savo muziką, mums yra išskirtinis. Pirmą kartą grojant naują dainą labai svarbu kaip publika mus priims, ką pagalvos, ką pajus. Tai situacija, kai prieš žiūrovus esame visiškai nuogi ir velniškai pažeidžiami. Žiūrėsime kiek stipriai mus pažeis (juokiasi).
O.A. Savo naują albumą pristatysime Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tai miestai, kuriuose grojome daugiau kaip prieš metus. Todėl tikiuosi, kad jų gyventojai bus mūsų pasiilgę. Turime puikią progą pasimatyti ir pabendrauti.
Grupės gerbėjai, ko gero, žino istoriją, kai iš savo koncertinių kūrinių sąrašo eliminavote „Anzelmutę“. Šiemet yra įvykęs ne vienas pasirodymas, kai taip vadinamame setliste klausytojai neišgirdo vieno didžiausio „Biplan“ hito „Labas Rytas“. Ar bandote eliminuoti ir šią dainą?
O.A. „Labą rytą“ mes tiesiog stengiamės mažiau groti, nes jis pabodo ir mums patiems. Norime pailsėti nuo šios dainos ir kažkada groti ją vėl su tokiu pačiu malonumu ir užsidegimu.
Tačiau „Labo ryto“ situacija yra visiškai kitokia nei „Anzelmutės“. „Anzelmutė“ mums tiesiog nėra miela daina. Tai ne visai vykęs pokštas, su kuriuo imta tapatinti visą grupę. Tai mums tiesiog nepatiko. Tuo tarpu „Labą rytą“ mes tikrai labai nuoširdžiai mylime…
M.M. Apibendrinant viską, galiu pasakyti tik tiek, kad „Anzelmutėje“ nėra mūsų. Lygiai taip, kaip ir „Anzelmutės“ nėra mumyse.
Praktiškai visos paskutinės jūsų dainos tapo dideliais hitais Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad „Biplan“ tapo hitų kalve ir atrado sėkmingos dainos sukūrimo receptą?
O.A. Jeigu tokį rastume – būtume patys laimingiausi žmonės pasaulyje (šypsosi). Tikrai manau, kad šiame albume beveik visos dainos yra stiprios. Tačiau sėkmės rakto vis dar neradome. Dirbame labai daug. Darome tai nuoširdžiai. Tikime savo muzika, tikime savo veikla, mėgaujamės būvimu kartu ir viliamės, kad mūsų klausytojai tai mato ir jaučia. Esame tikrai nuoširdūs. Todėl susumavus visus šiuos faktus pastaruoju metu mums tiesiog kartais sekasi (šypsosi).
Ar kada nors „Biplan“ išleis kalėdinį kūrinį?
(juokiasi)
O.A. Niekada nesakome niekada. Kažkada netikėjau, kad „Biplan“ išleis dainą su socialine potekste. Tačiau tai padarėme devynioliktaisiais grupės gyvavimo metais. Todėl kas gali žinoti…
M.M. Tiesą sakant, jau kokius trejus metus turime kalėdinio kūrinio muzikinius apmatus. Tačiau jis vis dar nevirsta daina. Nenorime forsuoti ir specialiai rašyti. Siekiame tikrumo ir nuoširdumo. Todėl 2014-aisiais „biplanų“ kalėdinė daina yra „Iš taško A“ (juokiasi).
„Biplan“ naujo albumo „Visi keliai veda prie jūros“ pristatymo koncertai įvyks:
- Lapkričio 22 dieną Vilniuje menų fabrike „LOFTAS“.
- Lapkričio 28 dieną Klaipėdos inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“.
- Lapkričio 29 dieną Panevėžyje „Tauro Lofte“.