Grožis, kuris kenkia planetai: kaip galime sumažinti žalą?

Natūralus grožis / Vida Press nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2016-11-27 17:20
Jau turbūt įsidėmėjote, kad kremai, šampūnai, dezodorantai ir kiti produktai, kuriais „penime“ savo kūną, daro ne vien tai, apie ką gražbyliauja reklama? Niekur nepabėgsite nuo informacijos, paremtos tyrimais. Jie rodo, kad grožio ir higienos priemonės, jei jose yra tam tikrų sintetinių ingredientų (bisfenolio A (BPA), natrio laurilsulfato (SLS), ftalatų, mineralinio aliejaus, aliuminio druskos ir pan.), per ilgesnį laiką gali neigiamai paveikti įvairias žmogaus organizmo sistemas. Bet yra ir kita medalio pusė, apie kurią rinkdamiesi kosmetikos ir higienos priemones kur kas rečiau pagalvojate: jose esanti „chemija“ daro didelę žalą aplinkai.

Vanduo. Nusiprausus vonioje, išsimaudžius ežere, upėje ar jūroje, sintetinių odos priežiūros, makiažo, higienos produktų komponentų patenka į Žemės akvasistemą ir jos gyventojai gauna to, kas jiems labai kenkia ir netgi pasmerkia žūčiai. Anot JAV aplinkos apsaugos agentūros, kasmet į vandenį patenka daugiau kaip 3 mln. tonų chemikalų iš produktų, apie kuriuos kalbame. Vanduo garuoja, virsta lietaus debesimis, todėl „chemija“ pasklinda dar plačiau. Minėtose priemonėse esančių medžiagų dalelyčių randama ne tik vandens telkiniuose, bet ir dirvoje, ir žmogaus gyvenamoje aplinkoje (tarkim, namų dulkėse).

Jei kiekvienas žmogus, plaudamas plaukus, šiek tiek sumažintų vandens temperatūrą, tai pastebimai sumažintų energijos suvartojimą ir neigiamą šampūno poveikį aplinkai.

Energija. Kita grandis, labai stipriai veikianti globalią ekosistemą (ir kartu kiekvieną gyvąją būtybę), – energija, kurią naudojate, kad galėtumėte turėti ir daryti įprastus dalykus. Kokios temperatūros vandeniu plaunate plaukus? „Organic Monitor“ pateikia vieno tyrimo išvadą apie atmosferoje aptinkamus vadinamuosius anglies dioksido pėdsakus, susijusius su šampūnu. Dėl žmonių veiklos ir energijos, kaip neatsiejamos jos dalies, eksploatavimo, išsiskiria labai daug CO2, kurio įtaka planetos temperatūrai – didžiulė. Žemė šyla taip grėsmingai greitai, kad pasaulio valstybių vadovai buvo priversti sėstis prie derybų stalo ir prisiimti įsipareigojimų stabdyti šį procesą. Bet visiškai aišku, kad net ir titaniškos jų pastangos nueis vėjais, jei kiekvienas žmogus nepakeis savo įpročių.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Minėtas tyrimas apie šampūną iliustruoja, kaip eilinis grožio priemonių vartotojas gali daryti įtaką: buvo nustatyta, kad net 94 proc. anglies dioksido pėdsakų, kuriuos palieka šis kosmetikos produktas, atsiranda ne jį gaminant, o naudojant. Tyrimo organizatoriai teigia, kad jei kiekvienas žmogus, plaudamas plaukus, šiek tiek sumažintų vandens temperatūrą, tai pastebimai sumažintų energijos suvartojimą ir neigiamą šampūno poveikį aplinkai. Tačiau ar daugeliui tokie dalykai ateina į galvą?

Žaliavos. Praėjusio amžiaus pradžioje tradicinės kosmetikos produktų formulės pasikeitė – augalinius komponentus ėmė stumti vadinamieji naftos subproduktai (mineralinis aliejus, parafinas, propileno glikolis ir kt.). Jie gerokai pigesni už augalines medžiagas, be to, pasižymi stabilumu, jų „derlius“ nepriklauso nuo klimato pokyčių ir dirvos būklės. Todėl nieko keista, kad kosmetikos gamintojai pasinaudojo atsiradusia galimybe. Tačiau planetos ekosistemai tai neišėjo į naudą. Nūnai ryškėja tendencija grįžti prie to, kas buvo kažkada. Pavyzdžiui, vietoj mineralinio aliejaus naudoti augalinį. Deja, pastarasis irgi nėra visiškai nekaltas – kad ir dėl to, jog į išaugusią paklausą reaguojantiems jo gamintojams reikia daug žaliavos. O ją parūpinantiems augalams – naujų augaviečių. Šios neretai sukuriamos išstumiant kitus augalus. Taip nukenčia biologinė įvairovė. Kosmetikos industrija nuo jos, beje, labai priklausoma, nes biologinė įvairovė – inovacijų ir žaliavų šaltinis.

Pakuotės. Ir kosmetikos priemonių pakuotės kaltos dėl nedžiuginančių aplinkos pokyčių – jų gamybai eikvojami energijos ištekliai. Tūtelės ir buteliukai iš tradicinio plastiko nesuyra labai ilgai, jame esančios medžiagos „migruoja“ ir nuodija vandenį bei žemę.

Išlikimą apibrėžiančios ribos

Mokslininkai yra identifikavę devynis globalius procesus, nuo kurių priklauso, ar pokyčiai planetoje pasidarys visiškai nevaldomi ir negrįžtami. Yra nustatytos ribos, kurių nevalia peržengti. Tačiau žmonija keturias iš jų jau peržengė, dar prie dviejų sparčiai artėja. Štai tas ketvertas: anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra itin didelė, per mažai likę natūralių miškų, taip pat floros, faunos, ekosistemų rūšių, užtikrinančių biologinę įvairovę, aplinkoje per daug fosforo ir azoto junginių.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Daugiau nei „trendas“

Informaciją, kaip puikiai koks nors kremas susidoroja su raukšlėmis ir pigmentinėmis dėmėmis, priimti kur kas lengviau nei žinią apie kosmetikos įtaką klimato pokyčiams. Vis dėlto pastarųjų metų apklausos rodo, kad įvairiose šalyse daugėja žmonių, kuriems mokslininkų perspėjimai daro įspūdį, skatina domėtis visai žmonijai iškilusia problema. Ir atitinkamai veikti: pirkti brangesnius, bet aplinkai nekenksmingus kosmetikos produktus, palaikyti jų gamintojus, tarp kurių – nemažai naujų, nedidelių kompanijų. (2014 m. analizės duomenimis, daugiau kaip pusė 60 šalių gyventojų buvo nusiteikę mokėti brangiau už „aplinkosaugiškai sąmoningų“ kompanijų produktus.)

Tvarumo koncepcija kosmetikos, higienos ir parfumerijos produktų sektoriuje jau nebe madingas „trendas“, o kur kas daugiau – nuostata.

Žmonės, jaučiantys poreikį prisidėti prie tvarumo judėjimo, iš gamintojų tikisi pagarbos biologinei įvairovei, informacijos apie pastangas ją saugoti, mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Rinkos analitikai konstatuoja: tvarumo koncepcija kosmetikos, higienos ir parfumerijos produktų sektoriuje jau nebe madingas „trendas“, o kur kas daugiau – nuostata. Ją palaiko ir vartotojai, norintys būti atsakingi, ir gamintojai, kuriems „žalėjimas“ tampa patrauklia verslo strategija, nes aiškėja, kad ji padeda sutaupyti pinigų. Tačiau kardinaliai pakeisti veikiantį laikrodžio mechanizmą nėra taip paprasta.

Grožio priemonių kūrėjams tenka sukti galvą, kuo efektyviai pakeisti įprastus sintetinių produktų komponentus. Dar reikia puoselėti ir gausinti natūralius, atsinaujinančius ir žaliavomis aprūpinančius išteklius; kurti biotechnologijas ir aplinkos neteršiančias pakuotes; mažinti atliekų, kurių susidaro transportuojant, sandėliuojant produkciją, kiekį; nuo iškasamos energijos, kurios gavyba ir naudojimas kelia įvairių problemų, pereiti prie atsinaujinančiosios ir planetai nekenkiančios...

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Internete galite rasti įvairių portalų, kuriuose vertinama prekių ženklų produkcijos sudėtis: kenksmingi, nekenksmingi ingredientai... Taip pat skelbiami „Pasaulio etiškiausių“, „Pasaulio tvariausių“ ir pan. sąrašai. Juose figūruoja ir didžiųjų kompanijų – „Procter & Gamble“, „L’Oréal“, „Henkel“, „Colgate-Palmolive“, „Shiseido“ – pavadinimai. Netikėta, bet taip yra.

Žalias teptukas

Kosmetikos ir higienos gaminių „žalėjimas“ pasireiškia įvairiai, todėl pirkėjams reikia būti budriems. Kai kurie gamintojai ir pardavėjai, prisidengę „žaliais“ privalumais, kurių vertė minimali arba jos apskritai nėra, mėgina patekti į traukinį, papuoštą šūkiu „Mes pritariame tvarumo idėjai!“ Tarkim, kompanija giriasi organiniais produktų komponentais, bet pamiršta paminėti, kad jos gamykla teršia orą. Arba skelbia palaikanti sąžiningą prekybą ir naudojanti iš savo partnerių kažkur Afrikoje įsigytą sertifikuotą augalinę žaliavą, tačiau priemonėse jos – tik šiek tiek, užtat netrūksta sintetinių sudedamųjų dalių (tarp jų yra ir potencialiai pavojingų žmogui bei aplinkai). Užtektinai yra kompanijų, kuriančių „teisingą veidą“ daugiausia laiko ir pinigų investuodamos į reklamą ir rinkodarą, o ne realius pokyčius. Interneto svetainėje Greenwashinindex.com taikliai parašyta: „Tai – savęs balinimas, bet žaliu teptuku.“ Ten patariama, kaip neužkibti ant „žalio“ reklaminio kabliuko.

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Jei į akis pakliuvo darną su gamta akcentuojančio prekės ženklo skelbimas, kompanijos interneto svetainėje verta pasidomėti, ar pasakojimas apie tai, kaip ji tausoja aplinką, išsamus ir detalus. Kokių savo verslo tvarumo pavyzdžių ji pateikia? Ar turi įtikinamų argumentų, patvirtinančių teiginius, perskaitytus skelbime? Ar kiti pirkėjai ir aplinkosaugininkai virtualioje erdvėje yra palikę teigiamų atsiliepimų apie jos „žalumą“? Šio mastą padėtų įvertinti ir akyla gaminių sudėties analizė. Imitatorių tarp kosmetikos kompanijų, pasak „Organic Monitor“, netrūksta. Jie kenkia viskam: tvarumo idėjai, kuri tokia aktuali šiandien, jai pritariantiems vartotojams ir gamintojams.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai