„Vaikeli, gražiai gyveni, bet duosiu tau pinigų – susidėk lubas“, – smagiai pokalbį su tėvu prisimena plaukų stilistė, renginių ir grožio erdvės „SelfStation“ Vilniuje įkūrėja Jurgita Malakauskaitė (39). Tos lubos – lyg atviras betonas. Bet yra kam savitai apipavidalintos Jurgitos idėjos krinta į akį – kopijuoja ir apie tai prisipažįsta.
Jurgita tik džiaugiasi, kad jos kūrybą žmonės seka, pagiria, bando prisitaikyti. Pastebintiems jos sumanymus, kurių didžioji dalis įgyvendinta netradicinėje ir sunkiai apibūdinamoje grožio ir renginių erdvėje „SelfStation“, dar patarimų padalija.
Ir taip – visose srityse, kurias ji dievina ir prie kurių prisiliečia: įvaizdžio kūrimo, renginių organizavimo, tapybos, maisto gaminimo, plaukų kirpimo, interjero kūrimo.
„Noriu perteikti ir kitiems, kuo gyvenu. Visur kuriu jausmą“, – sako moteris.
Itin ryškiai vienas jos gebėjimų – kurti interjerą – atsiskleidė įsigijus nedidelį nuosavą būstą Vilniuje. Namuose baldai – pačios sumanyti. Meistrams juos padaryti buvo sudėtinga, bet paskui patys stebėjosi, kodėl anksčiau nesusiprato įgyvendinti vieno ar kito patobulinimo.
Sieninė spinta – lyg sūris su skylėmis, tai kuria erdvės pojūtį ir suteikia žaismingumo. Į ją nuo priešingos sienos spokso du iltis atkišę raganosiai. Jurgitai tai pasirodė smagus namų gyventojų – mamos ir dukters – simbolis: santykiai jų puikūs, bet toli gražu ne pūkuoti.
„Man reikia griežtesnės mamos“, – Jurgita nustebina tokiu dešimtmetės Urtės pareiškimu. O griežta ji būti visai nenori – kur kas geriau kalbėtis. Kad ir ant to išlinkusio galvūgalio (meistrai pataikė tik iš trečio karto) Urtės lovoje, kur jiedvi mėgsta plepėti, skaityti ir žvalgytis pro langą. Pro jį, žiūrėk, ima ir atsklinda iš gretimo kiemo gaidžio giesmė, kas kad iki Vilniaus centro – vos dešimt minučių pėstute.
Ne tik mama, bet jau ir dukra mėgsta suktis virtuvėje, štai kodėl patį baldą, ant kurio vyksta darbas, Jurgita užsakė kur kas platesnį nei įprasta. Virš darbastalio – viena plokšte uždengiamos lentynos, o ne įprastos kabinamos spintelės. Šis sprendimas primena barą, neskaido erdvės spintelių linijomis, suteikia būstui elegancijos ir švaros pojūtį.
Miegamasis čia neatskirtas siena nuo virtuvės ir valgomojo zonos – tik lengvai plevena perregima užuolaida.
Kaip taip įmanoma?
„Atsiras vyras – išsives mane į savo namus arba padarys čia pertvarą“, – juokiasi Jurgita.
Ji labai mėgsta priimti svečius ir visai nebijo jų žvilgsnių į tokią, regis, intymią erdvę kaip miegamojo lova. Jei tik Jurgita pasijus nesaugiai, jei kils pojūtis, kad erdvė suteršta – tiesiog viską pakeis.
Betonines lubas ji tik nušveitė ir padengė matiniu laku. Per jas vingiuoja baltas pintas elektros laidas – tokio dar reikėjo gerokai paieškoti, jaunesnioji karta net neprisimena šitokių laidų, kažkada vedžiotų senose trobose. Įsikurti padėdamas brolis nusistebėjo, bet išpildė sesers norą – juk prie to jau įpratęs.
„Kurdama namus padariau tik vieną klaidą – nenumačiau dar vieno kištukinio lizdo“, – sako Jurgita.
Ji tikina šiaip labiau mėgstanti užkulisius: tarkim, įvykdyti dizainerio Juozo Statkevičiaus nurodymus darant artistams makiažą ir šukuosenas režisierės bei prodiuserės Dalios Ibelhauptaitės spektakliuose. Bet štai namai – scena. Čia ji kuria ir tuo dalijasi su kitais. Štai viena siena prašyte prašėsi paveikslo. Patikę Jurgitai buvo per brangūs. Paėmė ir pati nutapė paveikslą per naktį.
Nusiuntė nuotrauką mamai – moteriai, iš kurios, Jurgita jaučia, ir paveldėjo estetikos pojūtį, nes Irenos Malakauskienės namai bei gėlių darželiai apylinkėse – vieni gražiausių.
„Kas paveikslo autorius – nesakiau, laukiau reakcijos. Mama pyktelėjo – kam leidžiu pinigus paveikslams, jei laukia stambūs pirkiniai – sofa, virtuvė. Kai prisipažinau, kad tai mano darbas, mama atlyžo ir pasakė, kad jei taip gerai pavyksta, galiu tepti ir toliau, – smagiai pasakoja Jurgita. – Ir ką gi – antrą paveikslą net nupirko užsimaniusi klientė.“
Jurgita ne veltui pokalbio metu pamini šeimą – viskas juk iš jos, ji svarbiausia. Studijos idėja gimė jai kartu su broliu, pasaulio lengvojo kultūrizmo vicečempionu, šokėju, šou agentūros „Diamond Soul Factory“ įkūrėju Martynu Malakausku. Tai Jurgita siuvo broliui ir jo partnerei Eglei Straleckaitei pasirodymų drabužius, kai jiedu dalyvavo televiziniame šokių projekte. O kai brolis savo šokių grupę vežė į Čikagą, Jurgita net tapo dizainere – sukūrė ir ten pristatė kostiumų kolekciją.
Šeima Jurgitai, baigusiai mokyklą, padėjo įkurti grožio saloną Tirkšliuose, po metų ji panoro dirbti komandoje Mažeikiuose. Bet neilgam – sparnai kalėsi skrydžiui, tad ištrūko į Klaipėdą. Per septynerius metus išaugo ir ją, tuomet stojo Vilnius.
„Atvykusi į naują miestą eidavau darbintis į patį geriausią saloną. Galvojau: iš aukštai galiu nukristi, bet vis tiek tai greičiausiai nebus pats dugnas“, – štai kokia filosofija vadovaujasi Jurgita.
Nauji žingsniai svetimuose miestuose susiję su nedidelėmis smagiomis istorijomis. Štai Klaipėdoje įsidarbinant reikėjo parodyti, ką sugeba, tad Jurgita išėjo į gatvę ir ėmė kalbinti žmones siūlydama dovanoti kirpimą ir šukavimą. Kai kurie užkalbintieji bijojo, kad juos gali filmuoti komanda iš tuo metu buvusios populiarios televizijos laidos „VRS kamera“. Viena moteris visgi sutiko.
Kai atvyko iš Klaipėdos į Vilnių, kaip kai kurios uostamiesčio merginos Jurgita traukė žvilgsnius ryškiu makiažu, manikiūru, įdegiu – gana provokuojamu įvaizdžiu.
„Gerai, kad turiu gebėjimą susiorientuoti aplinkoje. Žinoma meistrė, salono įkūrėja Diana Kinderienė manęs paklausė – gal aš tądien turėjau fotosesiją. Pasakiau, kad taip, tik nespėjau persirengti iki susitikimo“, – kvatoja Jurgita.
Su jos augimu ir namai būdavo vis kitokio stiliaus, tačiau paliekami nuomojami būstai jai ten pagyvenus tapdavo gražesni. Jurgita ieškodavo ne tik patogios vietos, bet ir šeimininkų, kurie būtų linkę leisti perkurti erdvę.
Ne, ji nesigaili nė dėl vieno savo gyvenimo etapo, klaidos nestabdo – iš jų mokosi, visa buvo reikalinga augti. Štai prieš metus vėl pajuto, kad išaugo – panoro dirbti sau, nes meistriškumo įgyta kasdieniu darbu ir dalyvavimu konkursuose, kuriant įvaizdžius grupei „ŠarkA“, greičio – sukantis televizijos projektuose, vienas jų – „Chorų karai“.
Vieną rytą Jurgita išėjo iš namų pasižvalgyti po gretimas gatveles ir rado tinkamas patalpas. Įsikūrimo rūpesčiai jos neslegia, studijai dar vos metai, o ji jau ne kartą pakeitė, pavyzdžiui, milžiniško dydžio užuolaidas. Velykoms grindis nutiesė žole, prileido zuikių, Kalėdoms šeimos norėjo fotosesijų būtent iš Jurgitos kurtos šventiškos puošnios erdvės. O atrodo – tik kirpykla...
„Dabar apsikirpti, pasidažyti neužtenka, žmonės nori dėmesio ir meilės. Kadangi apsikabinti mažai pažįstamiems tarsi nedera, kuriu erdvę taip, kad joje tvyrotų meilė“, – aiškina Jurgita.
Ji lengvai keičia ne tik erdves, bet ir žmones. Džiaugiasi pokalbio išvakarėse iš klientės sulaukusi padėkos, kad pagaliau paklausė ir nusprendė pasikeisti šukuoseną. „Išeinančiai jai dar raudoną lūpdažį įbrukau, – prisimena Jurgita, – per savaitę, sakė, gyvenimas pasikeitė, o vyrų dėmesio – nors šluok.“
O jai pačiai – reikia dėmesio?
„Aplinkiniai sako, kad mano reikalavimai vyrams aukšti, nors pati to nejaučiu. Žinau, kad vakarienę gaminti vyrui man laimė. Tik štai partnerystėje abu vienas dėl kito turi stengtis“, – tykiai šypsosi Jurgita.
Receptai:
Avokadų kava
Tikslių proporcijų nesitikėkite. Ir gamindama valgį Jurgita kuria jausmą. Gaminti avokadų kavą ją įkvėpė bičiulių įspūdžiai iš atostogų Balio saloje.
2 avokadai
50 ml kokosų pieno
3 šaukštai sutirštinto pieno
keli mėtų lapeliai
Visa tai Jurgita sutrina į vientisą masę trintuvu. Šia gardžia žalia mase gardina kavą – tiesiog įleidžia į ją kelis šaukštelius.
Citrininiai makaronai
Italai pagamina ir tokių – tereikia nusipirkti.
Norimą kiekį makaronų Jurgita išverda, pagardina alyvuogių aliejuje pakepintais česnakais, kalendromis, petražolėmis ir mėtomis, druskos – pagal skonį. Ant makaronų patupdo kelis putpelių kiaušinukus.
Citrininiai makaronai gardūs vieni, jei norisi – galima priderinti mėgstamą žuvį.
Saldūs avokadų blyneliai
Šis receptas gimė pokalbio metu. Iš avokadų kavai ruoštos masės Jurgita užmaišė tešlą ir iškepė blynelius.
Iš jų puodeliu spaudė apskritimus ir sluoksniavo: blynelis, griežinėlis arbūzo, fetos sūris, šaukštas avokadų tyrės – tokių sluoksnių galima padaryti tiek, kiek norisi. Patiekdama lėkštėje Jurgita užlašino kelis lašus balzaminio acto.