Gražina Baikštytė: „Niekaip nesuvokiu, kad man – jau septyniasdešimt“

Gražina Baikštytė / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Gražina Baikštytė / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Šaltinis: Žmonės
2021-07-07 11:56
AA

Be galo keista aktorę, rašytoją Gražiną Baikštytę sveikinti su artėjančiu garbingu... septyniasdešimtmečiu. Niekaip nelimpa tie jubiliejiniai skaičiai išties jaunatviškai atrodančiai moteriai. „Tas skaičius – tikra tragedija! Sakau, kad jis – ne man! Taip, kai pažiūriu į veidrodį, matau, kad esu brandi moteris, ne jauna mergina. Bet kad man jau septyniasdešimt... per daug kažkaip“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako Gražina.

Blogiausia, sako, kad jau pradeda jausti energijos mažėjimą. O jos jokiais kremais neatgaivinsi. Neslepia, kad lankosis pas grožio specialistus dėl įvairių jauninamųjų procedūrų. Tiesiog atėjo laikas, kai pradėjo nebepatikti tai, ką matė veidrodyje. Ne tiek raukšlės krito į akis, kiek su amžiumi veide atsiradusi „žemės trauka“. „Lyg ir sportuoju, stengiuosi sveikai maitintis, veido odą prižiūriu, bet prieš gamtą nepapūsi.“ Tiesa, plastinei operacijai ji taip ir nesiryžo. Nors dabar jau nebe taip kategoriškai į jas žiūri. „Tik bijau ne grožio peilio. Bijau pasikeisti tiek, kad tai ryškiai matytųsi.“

Prie komplimentų lietuviškąja Catherine Deneuve kartais pavadinama Gražina taip ir nepriprato. „Gal nemoku jų priimti, nes grožis – tarsi ne mano nuopelnas. Duotybė, už kurią esu dėkinga savo tėvams“, – svarsto.

O kaip laimės, sėkmės nepritrūko? „Man fotografas Ruikas yra sakęs: „Žinai, kad gražios nebūna laimingos?“ Tik juoką man tokie žodžiai kėlė. Nelaiminga niekada nesijaučiau. Gal tik sėkmės iš tikrųjų pritrūko.“

Jei dabar būtų dvidešimtmetė gražuolė, ko gero, Gražina drąsiai galėtų planuoti kad ir pasaulinę karjerą. Tačiau praėjusiam laikui moteris didelio ilgesio nejaučia. „Tiesą sakant, nežinau, ar norėčiau dabar būti ta dvidešimtmetė, kuri tik pradeda kino karjerą. Labai vertinu patirtį ir išmintį, kurias turiu dabar.“

Artėjant jubiliejui, aktorė labiausiai norėtų su vyru, dviem dukromis, žentais ir anūkėlėmis pabėgti kur nors į Ispaniją. Kelionių pastaruosius kelerius metus labai trūko. Bet, matyt, teks jubiliejų atšvęsti kur kas gausesniame žmonių būryje.

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: