Įstabaus grožio amerikietė aktorė Grace Kelly ir turtingas, įtakingas karališkosios šeimos atstovas Rainieris III – pora, kuria žavėjosi ir kuriai turbūt pavydėjo visas pasaulis. Tačiau turtas ir grožis – tik laikinos vertybės, laimei to nepakanka...
Princo paieškos
Grace Kelly ne kartą veržėsi tekėti, bet, regis, pats likimas sulaikydavo nuo šio žingsnio. Iš pradžių Grace ketino gyvenimą susieti su žymiu modeliuotoju Olegu Cassini, tačiau negavo tėvų pritarimo, nes vyriškis buvo gerokai vyresnis ir išsiskyręs.
1949-aisiais įsižiebė karštas romanas su vienu Irano šachu. Šis pasipiršo gražuolei, tačiau Grace, protingai pasvarsčiusi ir nepanorusi juo dalytis su kitomis dviem žmonomis, tekėti atsisakė.
Kitu pretendentu į jos širdį ir ranką tapo Clarkas Gable‘as, filme „Vėjo nublokšti“ atlikęs Reto Batlerio vaidmenį. Už Grace jis buvo net dvidešimt aštuoneriais metais vyresnis, keturiskart vedęs, tad pats nutarė „negadinti mergaitei gyvenimo“.
1955-aisiais G. Kelly su visa Holivudo delegacija, kuriai, beje, ir vadovavo, atvyko į Kanų festivalį. Vizito programoje buvo numatyta ir viešnagė Monako princo Rainierio III rezidencijoje. Tai buvo vieno prancūzų fotografo, išalkusio ekskliuzyvinių kadrų, idėja. Nei Monako princui, nei patraukliajai aktorei didelio entuziazmo šis sumanymas nekėlė, bet abu buvo dalykiški ir žodžio besilaikantys žmonės, tad susitikimas įvyko.
Lemtingoji diena prasidėjo nesėkmingai: dėl profsąjungų streikų visame mieste buvo išjungta elektra, ir pas princą Grace išskubėjo nespėjusi tinkamai išsidžiovinti plaukų. Pasipuošti, kaip buvo numačiusi, taip pat nepavyko – teko vilktis suknią, kurios nereikėjo lyginti.
Iš viešbučio pakeliui į princo rezidenciją automobilis, kuriuo ji važiavo, pakliuvo į eismo įvykį. Nors niekas nenukentėjo, Grace tai palaikė blogu ženklu. Vis dėlto susitikimas įvyko.
Po jo Rainieris III ir G. Kelly pradėjo romantiškai susirašinėti. Ką ir kalbėti, užsimezgęs ryšys su Monako princu itin glostė gražuolės savimeilę. Be to, naujasis gerbėjas buvo ne tik patrauklus, bet ir sąmojingas, nepaprastai galantiškas.
Pasaka prasideda...
Kartu su asmenine kirpėja, penkiomis draugėmis ir mylimu pudeliu Oliveriu žengdama į prabangų vandenynų lainerį, kuris turėjo nugabenti pas būsimą vyrą, Grace jautėsi nepaprastai laiminga.
Princas mylimąją pasitiko vilkėdamas paradinį mundurą, o kai jiedu pagaliau apsikabino, iš virš jų skrendančio lėktuvo pasipylė baltų ir raudonų gvazdikų lietus. Tai buvo karališkosios šeimos draugo Aristotle‘o Onassiso dovana. Po savaitės įvyko prašmatni vestuvių puota.
Tai, kad princas vedė Holivudo kino žvaigždę, labai teigiamai paveikė Monako Karalystės finansinę padėtį. Į šalį plūstelėjo turtingų turistų srautas. Grace aktyviai ėmėsi labdaringos veiklos.
Netrukus gimė dukra Caroline ir sūnus Albertas II. Monako gyventojai dievino savo princesę: ji buvo jauna, graži ir maloni su bet kuriuo žmogumi. Po dukters Stéphanie gimimo, 1965-aisiais, siaubo filmų karalius A. Hitchcockas pakvietė aktorę vaidinti naujame filme.
Jai labai norėjosi vėl grįžti į kiną ir padirbėti su mylimu režisieriumi, tačiau tam nepritarė nei šeima, nei visuomenė. Grace teko susitaikyti ir visiškai atsiduoti vyrui bei vaikams.
... ir baigiasi
Deja, tik pasakose gerieji princai prižada princesėms ir turtus, ir linksmą, gerą gyvenimą. Realybė kur kas proziškesnė, net ir tikrų princesių...