Goda Raibytė pasakoja, kada vasarą geriausia vykti stebėti naktinio dangaus

Goda Raibytė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Laura Kešytė
Publikuota: 2019-07-24 17:47
Liepos pabaiga–rugpjūčio pradžia – idealus metas planuotis naktines išvykas į gamtą arba Molėtuose įsikūrusius kosmologijos centrus. Mokslo žurnalistės Godos Raibytės klausiame, ką galime pamatyti danguje vasarą, ir kodėl verta nepraleisti progos susipažinti su visatos įvairove.

Paklausiu poetiškai – kodėl vasarą verta vaikščioti atlošus galvą į dangų?

– Aš galvoju, kad žiūrėti į dangų reikėtų ne tik vasarą. Apskritai sveika pakelti akis nuo žemės arba nuo telefono ekrano ir pažiūrėti į viršų (juokiasi). Žinoma, vasarą stebėti dangų yra kur kas patogiau, kai šiltos naktys.

Mane ypač žavi tas jausmas, kuris apima, kai supranti, kad ir iki artimiausios mūsų Saulei žvaigždės, Kentauro Proksimos, nukeliauti dabartinėmis technologijomis užtruktų 50 tūkst. metų. Suvoki, kokia dulkelė esi visoje toje kosminėje neaprėpiamybėje. Kita vertus, esi ir tų didžiųjų procesų dalis, ir tai skatina žmogišką smalsumą ir pažinimo norą.

O ką galime pamatyti danguje plika akimi? Kokiu paros metu, oru?

– Žinoma, mūsų gerai pažįstamą mėnulį, taip pat kai kurias planetas, dar sidabriškuosius debesis. Tiesa, plika akimi žiūrint į šviesuliuką danguje daug sunkiau atskirti, ar matai žvaigždę, ar planetą.

Paprastas patarimas – žvaigždės labiau mirga, o planetų šviesa yra ramesnė ir pastovesnė. Jeigu mirga intensyviai, vadinasi, tai yra kažkuri žvaigždė, jeigu nemirga taip intensyviai, vadinasi, planeta.

Aišku, vasarą, kadangi būna šviesu, geriausia dangų stebėti praėjus bent valandai po saulėlydžio, kuo tamsiausiu paros metu. Jeigu tuo metu būna pilnatis, patariu palaukti, kol pasislėps mėnulis.

Taip pat geriau būtų išvažiuoti už miesto ir, idealiausiu atveju, užlipti ant kalniuko, kur nėra medžių ir matosi kuo daugiau dangaus skliauto, – ten pasitiesti kilimėlį ir gėrėtis.

Goda Raibytė/ Lina Jushke, Lamų Slėnis nuotr.
Goda Raibytė/ Lina Jushke, Lamų Slėnis nuotr.

O kaip atpažinti tai, ką matome?

– Patariu atsisiųsti dangaus stebėjimui skirtą programėlę. Tuomet nukreipus telefoną į dangų, ekrane programėlė parodys, kur, koks žvaigždynas, žvaigždžių spiečius, planeta yra. Kai kurios programėlės rekomenduoja, ką ir kada galima stebėti, priklausomai nuo lokacijos. Aš, pavyzdžiui, naudoju „Night Sky“.

Tačiau jei norisi pramogų, ir kad kažkas įdomiai papasakotų, ką matai, man visada yra smagu nuvykti į Molėtus. Ten yra dvi skirtingos vietos – Molėtų observatorija ir Etnokosmologijos muziejus.

Kulionys. Etnokosmologijos muziejus / Shutterstock nuotr.
Kulionys. Etnokosmologijos muziejus / Shutterstock nuotr.

Etnokosmologijos muziejus turi du mažesnius teleskopus, kurie skirti lankytojams. Taip pat – nuostabius pasakorius, kurie visi moka labai vaizdžiai paaiškinti, ką matai, pasidalinti kosmoso aktualijomis. Čia visuomet atvykusi ką nors naujo sužinau.

Tiesa, esminė dangaus stebėjimo sąlyga – kad būtų giedra. Ogi nutinka taip, kad užsiregistruoji, bet staigiai apsiniaukia, ir per teleskopą nelabai ką gali pamatyti.

Tačiau Etnokosmologijos muziejuje visuomet rasi parodų, ekskursijų, pasakojimų, todėl neprašausi nuvykęs bet kuriuo atveju. Juo labiau, kad tai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima taip papramogauti, žiūrint į dangų.

Perseidų lietus / 123RF.com nuotr.
Perseidų lietus / 123RF.com nuotr.

Sakoma, rugpjūtį ryškiausiai matomas žvaigždžių lietus. Kada jį galima stebėti ir kokiomis sąlygomis?

– Taip, jau yra prasidėjęs vadinamasis Perseidų lietus. Tai yra kiekvieną vasarą vykstantis meteoritų lietus. Jis prasideda liepos antroje pusėje, šįmet – nuo liepos 20-tos dienos, o piką dažniausiai pasiekia rugpjūčio viduryje.

Norint stebėti meteoritų lietų nereikia jokių teleskopų. Užtenka tiesiog pavažiuoti kiek toliau nuo miesto, kur mažiau šviesos. Verta paieškoti kuo tamsesnės vietos, kad matytųsi kuo daugiau dangaus skliauto. Kartais ir per valandą gali pamatyti net kelias dešimtis meteoritų.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai