„Kas gali būti svarbiau už ryšį su žmogumi ir žmogaus užauginimą? Bent aš nežinau, todėl kviečiu visuomenę visų mūsų vaikus, vyresnius nei dešimties metų, palydėti į gyvenimą“, – kviečia globos ekspertė, globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.
Anot jos, šio amžiaus tarpsnio vaikai jau pakankamai savarankiški, jų nereikia į mokyklą vedžioti, su jais galima pasikalbėti, o ir savo gyvenimo stiliaus pernelyg keisti nereikia.
„Taigi užauginti nereikia, pakanka gyveniman palydėti, jei tik galite, prisidėkite“, – kiekvieną pagalvoti apie globą ragina R.Ladauskienė.
Vasario mėnesį atlikta „Spinter tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustųjų yra pagalvoję apie globą, tačiau tik 4 proc. šalies gyventojų sutiktų globoti vaiką virš 10 metų amžiaus.
Apie tai lemiančias priežastis, visuomenėje vyraujančius stereotipus ir padrąsinimą globėjams bendrauta viešojoje diskusijoje, kuri yra viena iš kovo mėnesį startavusios nacionalinės iniciatyvos „Suteik namus užaugti laisvei“ dalių.
Iniciatyva kviečia suaugusiuosius pamąstyti apie vyresnių nei 10 metų vaikų globą.
Emocinei vaiko gerovei būtina šeima
Šiuo metu Lietuvos globos institucijose globojama apie 1380 Lietuvos vaikų, iš kurių daugiau nei 80 proc. sudaro vyresni nei 10 metų vaikai.
„Galime pasidžiaugti, kad pusė šių vaikų jau gyvena bendruomeniniuose globos namuose.
Fiziniais vaiko poreikiais juose pasirūpinama, bet emocinė vaiko gerovė negali būti užtikrinta jokioje institucijoje“, – apgailestauja R.Ladauskienė.
„Įsivaizduokite, kad vaikui tik apsipratus globos namuose darbuotoja, kuria jis mėgino pasitikėti, išeina motinystės atostogų arba keičia darbą... Staiga pradėjęs megztis trapus ryšys ir vėl nutrūksta ir vėl vaikas atsigręžia į pasaulį, kuriuo pasitikėti negalima“, – įsivaizduoti ne šeimose augančių vaikų situaciją kvietė globos ekspertė.
Sulaukę pilnametystės tokie vaikai išeina į gyvenimą neturėdami nieko, gal tik geriančius tėvus... Nė vieno stabilaus, artimo ryšio, namų, į kuriuos galėtum sugrįžti, kur tavęs lauktų.
Taigi, būtina kalbėti apie tai, kad globos institucijose dirbantys žmonės, kad ir kiek jie savęs atiduotų vaikams, niekada nesukurs ryšio ir santykio gyvenimui, nesuteiks namų – saugumo uosto.
Pasak globos ekspertės, Lietuvoje vaikai iš probleminių šeimų paimami, kai šių sveikatai ar gyvybei gresia pavojus dėl tėvų girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nepriežiūros ir pan., tačiau net ir pakeitus aplinką, trauminių patirčių ištrinti neįmanoma, tačiau svarbu sukurti kitokias, pozityvias patirtis, kuriomis remdamasis jaunas žmogus ir statytų savo gyvenimą.
Nereikia būti idealiems
Utenos Šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatorius Modestas Norgėla sako, kad be šeimos augantis paauglys šiandien yra paliktas likimo valiai: jam neaišku, kaip planuoti savo gyvenimą, už ko kabintis.
Jam reikia bendravimo su suaugusiu žmogumi, jo dėmesio, supratimo ir žmogiškos šilumos. Nykstant tautai, kiekvieno pilietine pareiga tampa pagalba šiems vaikams užaugti ir surasti savo vietą pasaulyje.
Pašnekovo teigimu, globėjai dažnai išsikelia sau per didelius tikslus ir lūkesčius: „Nereikia būti idealiems, pakaks, jei prisidėsite prie to, kad vaikai augtų šeimose. Jei tik pasiryšite, globos centrai pasirengę jums pagelbėti.“
Pasak M.Norgėlos, vyresnių nei dešimties metų vaikų globėjų šiandien didžia dalimi trūksta todėl, kad globojamų vaikų elgesys piešiamas kaip blogesnis nei biologinių, o kur dar paauglystės mistifikavimas ir trauminės vaikų patirtys, atsineštos iš šeimų.
Ryšius kuria meilė
Dažnai nuskamba klausimas, kaip tinkamai bendrauti su paaugliu, kuris gal jau ne vieną kartą buvo paliktas, apviltas ir išduotas savo tėvų ar globėjų (ne kartą pasitaikanti situacija, kai problemiškesnio paauglio tiesiog atsisakoma).
„Atminkite, kad dialogas ir pafilosofavimas paaugliui visuomet darys didesnį poveikį nei spaudimas ar nurodinėjimas (gal tau vis tik naudinga būtų pabaigti mokyklą?).
Jei jausite, kuo jis gyvena, mokėsite įsiklausyti, jusite empatiją, ryšys užsimegs“, – drąsino M.Norgėla.
Anot jo, traumuotų vaikų praeities žaizdų ir nuoskaudų nepakeisime, bet kantriai ir rūpestingai bendraudami galime kalbėti apie sėkmingesnį vaikų gyvenimo modelį ateityje.
Būtent ryšys su globotiniu, žinomos edukologės dr. Austėjos Landsbergienės teigimu, yra raktas, galintis padėti išspręsti visas kylančias problemas su paaugliu: „Jei gebate užmegzti nuoširdų pokalbį, apie viską galite pasikalbėti.
Nereiktų už vaiką gyventi jo gyvenimo, tai jo pasirinkimai, o suaugusiojo vaidmuo yra būti šalia kaip mokytojui, patarėjui, bet jokiu būdu ne autoritarui, diktuojančiam ar nurodinėjančiam jaunam žmogui.“
Ruošiami laimingesnei ateičiai
Tyrimai rodo, kad paauglystėje žmogaus smegenys yra ypač plastiškos, kintančios, apimančios ir priimančios labai daug informacijos ir pajėgios įsividujinti naujas ir pozityvias patirtis.
„Paauglystė nėra ta riba, kai žmogus nebesikeičia. Padedami specialistų, globojami jaunuoliai mokosi kurti sėkmingesnio gyvenimo modelį“, – pozityviai nuteikė socialinis psichologas ir lektorius Edvardas Šidlauskas.
„Jei vaikas nesusikalba su mumis, gal nepasikeitėme laiku? Nepamirškime ir to, kad kaktinė smegenų sritis subręsta tik apie dvidešimt penktuosius metus, taigi suaugusieji neturėtų pamiršti savo pačių lankstumo bei adaptabilumo“, – primena edukologė A.Landsbergienė.
Savo gyvenimą šiuo metu jau savarankiškai kurianti Dovydė Lengvytė, kuriai būnant jau paaugle globėjai pakvietė į savo namus, sako, kad jai prireikė nemažai laiko suprasti, kokia sunki buvo jos paauglystė dėl šeimoje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: „Buvo laikas, kai pykau ir ant globėjos, kad ši skatino lankyti šokių būrelį, tuo metu man atrodydavo, kad tik namuose turiu būti. Bet ilgainiui ėmiau savimi pasitikėti, dabar džiaugiuosi, kad buvo, kam paskatinti.“
„Susiklosčius panašioms aplinkybėms, labai svarbu globotiniui nenurodinėti, tikėti juo. Tik kantrybė, pagarba, skatinamas pasitikėjimas ir malonios patirtys drauge „programuoja“ saugią aplinką“, – tikino E.Šidlauskas.
Tai, kad nieko blogo nenutinka būnant drauge su suaugusiuoju, jo teigimu, taip pat formuoja vaiko pasitikėjimą ir saugumo jausmą. „Kurkite geras patirtis, jos nebūtinai turi būti labai brangios, tiks ir kino vakaras su spragėsiais ir mėgstamo maisto ruoša kartu.
Taip pat man labai svarbus atrodo suaugusiojo tikėjimas vaiku. Paauglystėje, kaip pats buvau pradėjęs rūkyti, manimi patikėjęs žmogus pasakė: ai, tu čia tik žaidi, nori pabandyti, vis tiek mesi.
Man tai padarė didelę įtaigą. Moralo nebuvo, mano situacija buvo pripažinta. To pakako“, – prisiminė socialinis psichologas.
„Matyt, vieni iš geriausiai gydančių vaistų – stabilus ir patikimas ryšys globotinio su globėju, pasitikėjimu ir pagarba grįstas santykis bei reikalingų veiklų užtikrinimas: darbas su korepetitoriais, psichologais, užimtumo veiklos.
Šie specialistai gali padėti gyti psichologiškai, kompensuoti pedagogines spragas, patikėti savimi ir savo gebėjimais, užmegzti kitus artimus ryšius“, – antrino globos ekspertė, globos centrų įveiklinimo projekto vadovė R.Ladauskienė.
Paauglys nori, kad jį ne tik matytume, bet ir girdėtume
Tuo metu ne vieną paauglį į savarankišką gyvenimą palydėjusi globėja Eglė Vaitkevičienė sako, kad jai sunkiausia šeimoje buvo sutarti ne su globotiniais, o su biologiniu vaiku.
„Ne visada patogūs genai, kurių mes visi taip bijome, gali būti ir mūsų pačių. Ne tik vaikų, kurie atėję iš probleminių šeimų“, – atskleidžia pašnekovė.
Anot jos, formuojant ryšį su paaugliu svarbu pabrėžti, jog nenorime jo pakeisti, bet, jei prireiks, visada būsime šalia, pasiruošę padėti. Paauglys nori, kad jį ne tik matytume, bet ir girdėtume. Labai svarbu, kad jis jaustų, jog yra svarbus, mylimas, lygiavertis.
„Tokia pozicija asmeniškai man padeda labiausiai. Taip pat svarbu sugebėti priimti jo elgesį, saugantį nuo perdegimo (įkritimą į patalus su traškučių pakeliu, nenorą tvarkytis ir pan.).
Šiuo tarpsniu paauglys susiduria su tėvų, mokytojų, net draugų lūkesčiais ir reikalavimais, dažnai įvarančiais jį į kampą, o po to stebimasi, kodėl jis toks piktas“, – labiau įsiklausyti į paauglį siūlo E.Vaitkevičienė
Dr. A.Landsbergienė pastebi apie tai, kaip svarbu suaugusiam augti ir keistis drauge su vaiku.
„Tik pastebėjęs, kad vaikas pasikeitė, supranti, kad atėjo laikas keistis ir pačiam: peržiūrėti bendravimo būdą, buvusius tarpusavio susitarimus. Augančiam žmogui svarbu jausti pagarbą, meilę ir lygiavertį bendravimą.
Paauglys nebenori, kad su juo elgtumeisi tarsi su pradinuku. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad bręstantis žmogus daug labiau linkęs į kraštutinumus. Suaugusiems šalia jo tenka pripažinti, kad ir jie ne viską žino, o dažnai sveika ir paklausti, ką galėčiau daryti geriau?
Pasakyk, padėk man“, – nebijoti kalbėti ir nebausti vaiko už tai, kad jam sunku ragino 4 vaikų mama A.Landsbergienė.
Visą informaciją apie vaikų ir paauglių globą galite surasti adresu www.globoscentrai.lt arba telefonu 8 800 00207.
Visą viešąją diskusiją „Suteik namus užaugti laisvei" kviečiame žiūrėti čia.