Gintarė Gurevičiūtė (29) sako, kad maistas jai yra vienas didžiausių malonumų gyvenime. Tačiau dėl tokio potyrio teko ir pakovoti – mergina niekada nemėgo mėsos, kurią tėvai nuolat vertė valgyti. Būdama 12 metų Gintarė įtikino tėvus, kad nori tapti vegetare, ir nuo tos akimirkos ji ne tik pradėjo mokytis gaminti, tačiau ir mėgautis kiekvienu kąsniu.
„Man maistas yra labai svarbu, nes valgymas – vienas iš didžiausių malonumų. O skanus maistas... ypatingai“, – sako Gintarė.
O ir suktis virtuvėje jai patinka. „Pačiai gaminti sekasi tikrai neprastai, visi draugai giria, tikiuosi, kad nemeluoja. Pastaruoju metu ruošti maistą tenka daug rečiau, nes kai esu Lietuvoje, gyvenu viena, o sau vienai gaminti paprasčiausiai neapsimoka. Todėl dažnai lankausi kavinėse“, – Žmonės.lt sakė G.Gurevičiūtė.
Tačiau mūsų šalyje kulinarams, jos manymu, dar yra kur pasitempti.
„Liūdna, kad Lietuvos restoranuose vegetariško maisto pasirinkimas vis dar labai skurdus, lyginant su kitų šalių. Labai trūksta įvairovės, nes dažnai šefai vegetarišką maistą įsivaizduoja kaip dietinį: salotos, prėsko skonio patiekalai.
Kai buvau Niujorke, lankiausi viename prabangiame vegetariškame restorane, kurio šefas turi dvi Michelin žvaigždes. Neįsivaizdavau, kad maistas gali suteikti tiek daug malonumo. Kiekvienas patiekalas buvo toks skirtingas, viskas buvo veganiška. Lietuvoje valgai ir galvoji, kaip kokį patiekalą patobulintum, žinai, kaip maždaug yra pagaminta, o valgant tame restorane buvo išvis sunku suvokti, ką valgai, buvo labai įdomu“, – šypsodamasi prisiminė G.Gurevičiūtė.
Mėsos nevalgo jau 17 metų
G.Gurevičiūtė pasakoja, kad mėsos skonis jai niekada nepatiko. Tačiau tam, kad taptų vegetare, jai teko pakovoti.
„Mėsos nevalgau nuo 12 metų. Aš niekada jos nemėgau. Tėvai per prievartą kišdavo, mama sėdėdavo prie stalo, kol suvalgydavau. Būdavo, sukišu kotletus už žandų ir einu jų išspjauti į tualetą. O kai jau sugebėjau argumentuoti savo pasirinkimą tapti vegetare, tėvai tiesiog pradėjo stebėti mano sveikatą, eidavome pas gydytojus – tikrino, ar viskas gerai. Mama pirko papildus, bet aš juos dėdavau į kitą indelį. Po metų pasakiau, kad jų nebepirktų, nes man nereikia. Ir štai, sveika užaugau, niekada neturėjau kažkokių didelių problemų.“
Ji į mėsą visada žiūrėjo kiek kitaip: „Aš niekada mėsoje nemačiau maisto produkto, visada mačiau mirusį gyvūną. Dėl to bjaurumo man tiesiog neskanu. Juk daugelį patiekalų – dešreles, kepsnelius – galima pagaminti iš sojos. Kaip kiti negalėtų valgyti pelės ar šuniuko, lygiai taip pat man visi gyvūnai yra nevalgomi.“
Visgi Gintarė pripažįsta, kad žuvies skonio ilgisi. Jos nusprendė atsisakyti būdama 15-os.
„Jos atsisakiau sąmoningai, iš etinių paskatų, bet skonį prisimenu. To skonio man trūksta, neturiu, kuo pakeisti. Todėl valgau jūros dumblių salotas, gaminu vegetariškus sušius. Kai tapau vegetare, Lietuvoje išvis nebuvo tokių restoranų. Išmokau gaminti pati“, – kalbėjo ji.
Gintarė sako, kad draugai būdami su ja kompanijoje kartais specialiai nevalgo mėsos.
„Eidama vakarieniauti niekada nesakau, kad esu vegetarė. Stengiuosi prisitaikyti, iš garnyrų galiu puikiai pasigaminti sau patiekalą. Bet ir šiaip, visa mano aplinka, draugai žino ir kai kurie man esant nevalgo mėsos. Neseniai tą supratau, kai bičiulis užsisakė steiką, nes 10 metų niekas šalia manęs jo nevalgė. To žmonės nedaro iš solidarumo, nors aš tikrai neturiu nieko prieš, niekam nepriekaištauju, kiekvienas renkasi ką nori“, – Žmonės.lt pasakojo Gintarė Gurevičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dangiški pusryčiai virš Vilniaus senamiesčio stogų: gurmaniškų patiekalų ragavo ir mados kūrėjai
