Ginčydamiesi mes dažniausiai užimame gynybinę poziciją, manydami, kad esame geresni, nei tas, kuris „puola“, bet tai tik pagilina konfliktą. Kaip išgirsti vienam kitą ir kaip teisingai išreikšti savo nuomonę? Pataria psichologai.
Apie tai, kad partneris jumis nepatenkintas, dažnai sužinote paprastose buitinėse situacijose: dėliodami indus į indaplovę ar kalbėdamiesi apie vaikų mokslą. Apima nemalonus pojūtis, kad kitas žmogus tiesiog ieško priekabių, nes nori rasti kaltą. Jūs pykstate, įsižeidžiate, imate gintis, tačiau tokia reakcija sukuria dar daugiau problemų. Psichologas Johnas Gottmanas teigia, kad „agresyvi gynybinė pozicija“ – vienas iš artėjančio būsimo išsiskyrimo požymių.
Psichologas ir jo komanda keletą dešimtmečių tyrinėjo porų elgesį, norėdami rasti priežastis, skatinančias žmones pasukti skirtingais keliais. Paaiškėjo, kad tos priežastys, vyraujančios daugelyje šeimų, – tai nekonstruktyvi kritika, paniekinančios pastabos, emocinis šaltumas ir gynybinė pozicija.
Būtent ji yra atsakas į visas pastabas ir kaltinimus, kurias suprantame kaip partnerio agresiją. Taigi, ką galima padaryti, kad konfliktas neišaugtų kaip besiritantis sniego kamuolys?
Nekelkite balso
Užuot kėlę balsą, pabandykime kalbėti dar tyliau, nei esame įpratę.
Taip, kartais tai sunku. „Kai mes imame agresyviai gintis, iškart instinktyviai stengiamės pakelti balsą, nors pastaba mums ir buvo išsakyta ramiu balsu, – teigia šeimos santykių specialistas Aaronas Andersonas. – Tai tūkstančių metų evoliucijos rezultatas. Pakeldami balsą mes stengiamės išgąsdinti partnerį ir užimti dominuojančią poziciją. Iš tikrųjų, giliai širdyje juk nenorime, kad mylimas žmogus mūsų draugijoje jaustųsi blogai, ar ne? Taigi, užuot kėlę balsą, pabandykite kalbėti dar tyliau, nei esame įpratę. Tai padės jums ir jūsų partneriui bent jau iš dalies pasitraukti iš tarpusavio „karo“. Jūs nustebsite, kaip pasikeis jūsų bendravimas.“
Paklauskite savęs: kodėl aš ginuosi?
„Kai mes pajaučiame būtinybę gintis, taip reaguojame į kadaise patirtą traumą. Neretai tai susiję su šeima, kurioje išaugome. Paradoksas, bet užaugę mes ieškome partnerio, su kuriuo išgyventume visus sunkumus, kuriuos jau esame patyrę tėvų šeimoje. Tačiau susidoroti su praeities šešėliais ir traumomis galime tik patys. Norėdami atsisakyti nuo būtinybės gintis, turime įsigilinti į save ir patyrinėti, kas mus labiausiai žeidžia“, – pataria psichoterapeutė Lisa Higgins.
Dėmesingai klausykitės partnerio...
...užuot mintyse prasukinėdami argumentus, kaip čia jam paprieštaravus. „Kai jūsų pašnekovas tūžta ir net spirga, norėdamas jus įžeisti, tiesiog norisi tuoj pat apgalvoti kontratakos taktiką ir jam atsikirsti. Jei pasiduosite tam troškimui, tiesiog nebegirdėsite, ką jis sako. O reikėtų atidžiai išklausyti ir rasti jo žodžiuose bent dalelę tiesos apie save – o jos tikrai bus, – sako šeimos santykių psichologė Danielle Kepler. – Tada ramiai paaiškinkite, su kuo jūs sutinkate, o su kuo – ne.“
Nekeiskite temos
„Turėkite galvoje ginčo objektą, – pataria Aaronas Andersonas. – Kai imame gintis, dažnai pamirštame, nuo ko pradėjome, ir stengiamės išvardyti visas partnerio „nuodėmes“ – žvalgomės į praeitį ir traukiame iš atminties visas patirtas nuoskaudas, nes juk norime iš šios situacijos išeiti laimėtojais. Tačiau pokalbis tampa vis karštesnis ir abu imatės ginčytis iki užkimimo. Kad taip neatsitiktų, susikoncentruokite į vieną problemą, nuo kurios ir prasidėjo ginčas, nepasiduokite pagundai priminti partneriui viską, kas jums jame nepatinka.“
Prisiimkite atsakomybę
„Tie, kurie mėgsta užimti gynybinę poziciją, dažniausiai nori partneriui įrodyti, kad iš tikrųjų jam nori tik gero, – pastebi šeimos santykių specialistė Kari Carroll. – Todėl tada, kai partneris išsako savo poreikius, imama teisintis, kodėl nenorima tų poreikių patenkinti, – taigi, nusikratoma visa atsakomybė ir sumenkinama problema. Kartais jis ar ji ima vaidinti auką ir priekaištauti: „Ką aš bedaryčiau, vis tau neįtinku!” Tokiu atveju kitas žmogus pajunta, kad jo poreikiai ignoruojami, o nuomonė sumenkinama. Ką tokiu atveju daryti? Įdėmiai išklausyti tai, kas jaudina partnerį, pasakyti, kad suprantate jo jausmus, ir sureaguoti į jo prašymą ar pastabą.“
Apsieikite be amžino: „Taip, bet...“
Šeimos santykių specialistė Elizabetha Earnshaw sako, kad nuolat girdi, kaip pas ją konsultuotis užsukę žmonės vienas kitam sako: „Taip, bet...“, o paskui stengiasi visokiais būdais įrodyti, kad partneris neteisus. Jie pademonstruoja, kad jiems svarbiau tai, ką sako jie, o ne tai, ką kalba partneris. Taigi, jei jums kyla pagunda ištarti: „Gerai, bet...“, – susilaikykite. Pasakykite: „Tu kalbi teisingai...“ ir užbaikite sakinį.
Negudraukite
„Mano klientai dažnai ima kabinėtis prie visiškai nereikšmingų dalykų, pavyzdžiui: „Tu neteisingai pavartojai šį žodį, taip nesakoma“ ir panašiai, – sako Kari Caroll. – Laimingos poros turi vieną bendrą bruožą – jos stengiasi įsiklausyti į mylimo žmogaus žodžių esmę.“