Gitaristas Aurelijus Globys – iš tų muzikantų, kuris į aplinką transliuoja ne tik muziką. Jei šventėje nežinosi, kur dėti rankas, su kuo bendrauti, jausiesi nejaukiai – pakaks netyčia pagauti muzikanto ramų žvilgsnį. Ir ta ramybė užlieja klausytoją, kuris ima mėgautis muzika, o ne spurda savo neramiose be reikalo kilusiose mintyse, numoja ranka į trikdančias aplinkybes.
Kovo 30 d.muzikantas, kompozitorius švenčia 50 metų jubiliejų. Kartu su juo – ir 30 metų jubiliejų scenoje. Penktadienį, kovo 31 d. Vilniaus rotušėje jis rengia pasirodymą savo gerbėjams. Išgyvena dėl kiekvienos natos, bet patirtis ir patikrinta komanda tikrai jam padės, o klausytojams suteiks palaimos.
Metų skaičius vienus baugina, kiti sako, kad svarbiausia vidinis pojūtis. O jūs, Aurelijau, kaip jaučiatės?
Mano tėveliai – didžiausias pavyzdys, kaip reikia džiaugtis gyvenimu, nebijoti bėgančių metų. Teigiamo nusiteikimo neįmanoma išmokti. Tai atsineši gimdamas, įtakos turi šeima, kurioje augi. Gal todėl ir pasirinkau muzikanto kelią, nes norėjau kurti gerą nuotaiką ir kitiems.
Gyvenimas man padovanojo tokią meilę ir galimybę, kad net dabar dar nedrąsiai džiaugiuosi tuo, kas vyksta su manimi.
Mane tiesiog sekina negatyvumas, bambėjimas, murmėjimas, apkalbos.Tai ne man. Niekas negali užgesinti to jausmo – džiaugtis išaušusia diena sulaukus ir 100 metų. Tik kūnas gal ne tas ir sveikata neobula, bet jei galvoje viskas tvarkoje ir pragyvenai taip, kad net gėda kai ką prisiminti... – šelmiškai juokiasi Aurelijus. – ...tai tikrai nebesvarbu, kiek tau metų.
Ką norite savo jubiliejiniais koncertais pasakyti žmonėms?
Per 30 metų profesionalioje scenoje susikaupė daug sukurtų melodijų, dainų, įrašytų muzikos albumų, nufilmuotų televizijos laidų ir koncertų. Jubiliejiniuose koncertuose įvairiuose Lietuvos miestuose atliksiu visa, kas man miela.
O žmonėms norėčiau pasakyti paprastą dalyką: kai labai daug dirbsi ir tikėsi tuo, ką darai – tikrai svajonės išsipildys.
Jūs scenoje pasirodote su operos soliste Ona Kolobovaite. Kokia ji jums?
Onutė tiesiog mūsų šeimos narys. Tai tikrai prigimtinis talentas visa kame – tiek sceninio įvaizdžio kūrime, tiek atliekant kūrinius, o ir bendraujant ji – tikra primadona. Svarbiausia – visada geros nuotaikos, su šypsena.Visiems, kurie su ja dirba, būtina pasitempti, nes to reikalauja jos meistriškas kūrinių atlikimas.
Kokia jūsų laimingiausia gyvenimo akimirka – kada ji stojo, kaip atrodė, su kuo tai susiję? Ar jos suvokimas laikui bėgant keitėsi?
Išskirti vieną laimingiausią akimirką – tai tas pats, kas turint 10 vaikų pasakyti, jog aštuntas geriausias.
Kiekviena akimirka yra pririšta prie tam tikro gyvenimo laikotarpio, o visų akimirkų suma – tai nuostabi moteris šalia manęs, puikūs draugai, kurie mane supa, gerbėjai, kuriems patinka tai, ką darau. Net kad duodu interviu – tai taip pat nuostabi akimirka.
O kaip atrodė juodžiausias periodas?
Dabar, pažvelgus per petį, tas juodžiausias periodas ne toks jau ir juodas atrodo. Gal tai pavadinčiau išbandymo, patirties kaupimo, susikaupimo, supratimo, jog gali būti ir taip... Geriausias vaistas nuo to – dirbti 24 valandas per parą.
Ties 40, 50 metų žmones, sako, ištinka krizės. Ar jūs tokią jutote? Jei krizė – kaip atrodė jūsiškė?
Gal ir juokinga, bet mano neva krizė sutapo su pasauline finansine krize, tai vadinasi, – buvo Krizių krizė, – su šypsena prisimena Aurelijus Globys. – Tada truputį buvo sumaišties ir pasikeitimų mano gyvenime. Muzikantų gerovė labai priklauso nuo ekonominės situacijos – nėra ko slėpti. Tie sunkumai atsiliepė ir šeimos santykiuose – taip ir neišlaikėme gyvenimo egzamino, išsiskyrėme.
Džiaugiuosi savo puikiu vyrišku sūnumi. Jis nesiblaško gyvenime, žino, ko nori ir to siekia – tai didžiausias džiaugsmas.
Ką šiandien pasakytumėte, patartumėte savo nusiminusiam draugui, artimam kolegai?
Draugui svarbiausia, kad draugas būtų šalia. Kartais nieko nereikia kalbėti, o tiesiog būti šalia – kai kada žvilgsniu, savo nuotaika, dėmesiu pasakai daugiau nei žodžiais.
Gražu iš tolo žvelgti į jūsų su Rita Versloviene porą – draugaujate ketverius metus. Jūsų pavyzdys tarsi drąsina, kad ištikus nesėkmei, šiuo atveju, skyryboms, gyvenimas nesibaigia. Ar tai reiškia, kad visuomet reikia turėti viltį, kad sutiksi savą žmogų?
Su Rita.....Tai tas pats, kas nuvykti į Las Vegasą ir laimėti aukso puodą. Žinoma, ne materiją turiu galvoje. Gyvenimas man padovanojo tokią meilę ir galimybę, kad net dabar dar nedrąsiai džiaugiuosi tuo, kas vyksta su manimi.
O jei būtumėte nesutikęs – jūs mokate gyventi vienas?
Taip, aš beveik 6 metus gyvenau vienas, ir tas laikotarpis yra pats produktyviausias profesine prasme mano gyvenime. Išleidau 3 kompaktines plokšteles ir pasistačiau namus.
Ar turite svajonę, kokie jūsų planai?
Pagrindinis planas – kiekvieną dieną džiaugtis tuo, kas supa mane. Esu pasiekęs aukštą meistriškumo lygį, noriu juo dalintis. Noriu, kad mano muziką išgirstų kuo daugiau klausytojų. Noriu, kad kuo mažiau būtų nelaimių. Ir daug dar noriu noriu noriu...
Mažytė svajonė – surengti turą po Europą, o didelė svajonė – nugyventi gražų, dorą ir ilgą gyvenimą.