„Šiais metais pamačiau atkeliaujančią vidinę brandą ir mano gyvenimas pradėjo sparčiai keistis į gerąją pusę“, – sako gimtadienį paminėjusi aktorė, dainininkė Kristina Radžiukynaitė-KaYra, kuriai rugsėjo 18-ąją sukako 29-eri. Žmonės.lt su Kristina kalbasi apie „paskutinį dvidešimtąjį“, šokius, svajones ir, žinoma, meilę.
Kristina, kaip atšventei 29-ąjį gimtadienį?
Negaliu sakyti, kad švenčiau. Kiekvienais metais dažniausiai keliu kažkokį balių, važiuojame su draugais į užsienį, išsinuomojame vilą ir paminime mano gimimo dieną kažkaip įsimintinai. Šiemet pirmą kartą po daug metų gimtadienį sutikau gamtoje, ramiai. Norėjau pabūti su savo mintimis, su savimi. Šiemet tokia nuotaika – ramybės troškimas.
O kodėl nesinorėjo trankaus vakarėlio?
Pirmiausia, kadangi karantinas, tai norėjosi pasaugoti artimuosius ir draugus. Antra, ši vasara man buvo intensyvi – daug darbų, koncertų, filmavimų, tad norėjosi atsikvėpti nuo visko. Kitais metais manęs laukia 30-metis, tad pagalvojau, jog geriau palauksiu ir kitąmet driokstelėsiu dvigubai – už visus metus, už visus 30-imt apskritai…
O ką tau atnešė šie metai?
Šiais metais pamačiau atkeliaujančią vidinę brandą ir mano gyvenimas pradėjo sparčiai keistis į gerąją pusę. Esu labiau susirinkusi save, labiau žinau, ko noriu. Man tai labai patinka.
Džiaugiuosi, kad niekada nedraugavau su matematika jokiomis prasmėmis, tad tų besikeičiančių skaičių nebijau. Artėjantis trisdešimtmetis man net atrodo gražus. Todėl jei reikėtų atsakyti į klausimą, ar bijau pasenti, galėčiau sakyti: aišku, kad kažkiek bijau, nes juk nežinau, kas manęs laukia. Tačiau stengiuosi mėgautis dabartimi.
Be viso to, šiemet jaučiuosi daug nuveikusi – ir laimėtas projektas „Šok su žvaigžde“, ir vesti du tiesioginiai eteriai, ir „Lietuvos balso“ reporterės vaidmuo… Jaučiuosi nugalėjusi save – savo baimes, tad labiau pasitikiu savimi, jaučiuosi stipresnė. Visos šių metų patirtys yra mano įkvėpimas eiti į priekį, dar daugiau nuveikti. Yra daug planų ir svajonių.
O kokias baimes šiemet pavyko įveikti?
Prisipažįstu, aš apskritai esu labai bailus žmogus, dažnai jaučiu nerimą. Prisimenu, dalyvaudama projekte „Šok su žvaigžde“ po tiesioginių eterių nieko nežinodavau, nieko neprisimindavau. Iš tos baimės į galvą neateidavo jokia mintis.
Bet kai būni scenoje tavo veide nematyti jokios baimės. Kaip pavyksta nuslėpti jaudulį?
Man tikriausiai labai pasisekė (šypsosi). Man visą laiką žmonės sako, kad visiškai neatrodo, jog aš jaudinuosi. Bet, patikėkite, viduje išgyvenu taip, jog atrodo, kad tuoj sustos širdis.
Manau, kad per tuos metus sukauptos patirtys, skirtingos veiklos, privertusios pajausti šiurpuliuką, yra mano didysis pasiekimas. Didžiuojuosi savimi, kad sugebėjau susiimti.
Dabar, kai prisimenu save 16 metų, tai pagalvoju, o, Dieve, buvau tikras drebulės lapas, mėtomas į kairę ir į dešinę. Užsiauginau labai storą odą, tad ir toliau pasirašau aviantūroms, nes jaučiu, kad su kiekviena iš jų sustiprėju.
Ar šiandien gali sakyti, kad gyveni savo svajonių gyvenimą? O gal jis – dar tik ateityje?
Man dažnai artimieji sako, kad esu prisižiūrėjusi labai daug filmų, tai man visą laiką atrodo, kad viskas gali būti dar geriau, dar fainiau. Esu tikra svajoklė, romantikė, kuri visada turi planų ir apie ką pasvajoti.
Manau, kad žmogui niekada nebus gana – jis visada norės dar ir dar, kad ir kiek turės. Čia tikrai kalbu ne apie materialius dalykus, o emocinius, dvasinius.
Esi aktorė, atlikėja, metų pradžioje kartu su Justu Girdvainiu laimėjusi šou „Šok su žvaigžde“. Kokią vietą šiandien tavo kasdienybėje užima šokis?
Jei žiūrint laiko atžvilgiu, tai neatrodo daug, bet širdyje šokis užima didelį plotą. Man tai yra daugiau nei tik šokis – tai galimybė išreikšti save ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Mes tai sėkmingai darome kartu su draugu, partneriu Justu Girdvainiu.
Neabejoju, kad greitu metu viskuo pasidalinsime su gerbėjais ir draugais. Iš tiesų, gauname žinučių su klausimais, kada nufilmuosime klipą, kaip šokame. Tai dabar galiu sakyti – nemažai laiko praleidžiame šokių salėje, tad manau, kad greitu laiku parodysime viso to vaisius (šypsosi).
Prieš kurį laiką gerbėjams pranešei, kad su Justu Girdvainiu esate pora, tačiau tikinai, kad plačiau savo santykių nekomentuosite. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Tikite, kad laimė mėgsta tylą?
Aš nežinau, ar meilė ir laimė mėgsta tylą, ši taisyklė tikriausiai galioja ne visiems. Aš tiesiog mėgstu mylėti tyliai. Nesu iš tų žmonių, kurie garsiai rėktų apie meilę. Juk niekada nepasakoju ne tik apie antrą pusę, bet ir apie šeimą, draugus. Man tai yra labai brangu, asmeniška, jautru. Tikiu, kad kai žmonės norės, jie patys ims ir papasakos.
Iš tiesų, faktu, kad su Justu esame pora, pasidalijau tam, kad nuraminčiau gerbėjus, kad jie nustotų spėlioti, kas čia vyksta. Manau, kad to ir užtenka (šypsosi).
Projekto metu ne kartą sakėte, kad nesate pora. Tuomet nesinorėjo sau pripažinti užplūdusių jausmų?
Jei klausiate, ar mes projekto metu buvome pora, tai atsakymas – ne. Mes, sakydami, jog nesame pora, nemelavome. Tikriausiai čia tinka tas pasakymas, kad nesinorėjo sau prisipažinti jausmų. Nes juk apskritai, kai gyvenime būna gera, per daug negalvoji ir nestrateguoji, o kas bus toliau, kaip mes čia vadinamės. Tai mes pora ar ne? Tokių klausimų nekyla. Tiesiog gyveni ir mėgaujiesi. Mes tikrai neklijavome sau etikečių ir per daug apie tai negalvojome (juokiasi).
Bet šou „Šok su žvaigžde“ metu buvote labiausiai aptarinėjama pora. Ar daug klausimų apie jųdviejų santykius sulaukdavote socialiniuose tinkluose?
Iš tikrųjų, ir projekto metu, ir puse metų po šou kiekvieną dieną sulaukdavome tiesiog žinučių lietaus. Patikėkite, mes viso projekto metu niekaip nesupratome, kodėl žmonės mums klijuoja tą etiketę, kodėl žmonės taip įsitraukė į mūsų santykius, kaip į kokį serialą. Po kiek laiko, jau po projekto, pasižiūrėjome savo pasirodymus ir supratome, ką jie kalbėjo (juokiasi). Gyvenome savo burbule ir nelabai matėme save iš šono. Reikėjo laiko, kad atsivertų akys.
O kai atsivėrė, tai pradėjome galvoti, kad reikia pasisakyti, nes lyg ir jauti pareigą prieš gerbėjus – juk jie už mus balsavo, mus palaikė… Visada smagu dalintis maloniais dalykais, tačiau aš mėgstu tai daryti atsargiai.
