Gero ginčo gudrybės: kaip nesusipykus įrodyti savo tiesą

Ginčas / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-12-28 09:00
Jei norite išmokti išmintingai ir efektyviai ginčytis, pirmiausia turite išmokti kalbėti. Pagrindinė bet kurio ginčo sąlyga yra sugebėjimas aiškiai reikšti savo nuomonę. Kitaip visada pralaimėsite.

Kas yra ginčas? Galima sakyti – tai žodžių dvikova. Kiekvienas jos dalyvis siekia paneigti priešininko nuomonę ir apginti savąją. Bet kurio ginčo esmė – įrodyti savo tiesą. Todėl neverta ginčytis su tuo žmogumi, kuris beveik palaiko jūsų nuomonę. Geram, rimtam ginčui reikalingi visiškai priešingi požiūriai – štai tada ir gimsta tikroji tiesa.

Kelios gudrybės

Susiginčijus lygiaverčiams priešininkams, kažkada ateina momentas, kai išsenka argumentai ir yra griebiamasi gudrybių. Tai gali patikti ar nepatikti, tačiau be jų neapsieina nė vienas rimtas ginčas.

Pirmoji gudrybė – priversti priešininką ar priešininkę pamesti pokalbio giją, išmušti iš konteksto. Ginčų ir diskusijų profesionalai puikiai valdo šį grėsmingą ginklą. Gudrybės esmė: sugebėjimas išskirti iš oponento kalbos keletą detalių ir užlieti jas gražbyliavimo lavina. Tokia kalba turi remtis geležine logika be trūkumų. Tik vienu žodžiu ar fraze to padaryti nepavyks. Kalbos prireiks ilgesnės.

Jei ginčas su priešininku suplanuotas iš anksto, gerai išanalizuokite jo kritikos metodus ir jais pasinaudokite. Yra keletas variantų. Pirmas: priešininko nuomonę paneigti remiantis jo paties pasirinktomis taisyklėmis ir normomis. Tai gana sudėtinga. Antras: surasti keletą neatitikimų taisyklėse ir normose, kuriomis oponentas grindžia savo teiginius. Tai irgi nelengvas būdas, tačiau jei jums pavyks – laimėsite.

Psichologinė pergalė taip pat labai svarbi. Priešininką išmušti iš vėžių galima ignoruojant informaciją. Ši gudrybė beveik visada sujaukia oponento mintis.

Svarbiausia – nepamiršti mandagumo. Nekritikuokite priešininko asmeninių savybių, nekelkite balso – ginčykitės argumentuotai. Juk ginčas – intelekto dvikova.

Kaip iš tikrųjų nesusipykti

Pirma, nesileiskite į diskusijas, jei tai nėra būtina. Diskutuokite tik tada, kai ginčas to vertas.

Antra, diskutuokite tik apie tai, ką tikrai išmanote. Apie tai, ko nežinote, ne tik diskutuoti – net kalbėti neverta.

Trečia, įsiklausykite, ką sako oponentas. Ketvirta, iš priešininko kalbos pasistenkite išskirti pozityvią informaciją ir, jei nėra būtinybės, apie neigiamą nė nekalbėkite.

Jei ginčo išvengti nepavyksta, duokite priešininkui išsikalbėti. Kuo daugiau žmogus kalba, tuo daugiau padaro klaidų. O jūs tuo metu įdėmiai klausykitės. Be teigiamos informacijos, sugebėkite sugauti ir priešininko klaidas. Taigi, kalbos analizė – svarbiausias diskusijos reikalavimas. Fiksuokite oponento klaidas ir jomis remdamiesi išsakykite argumentus.

Atminkite: turite išsakyti argumentus, kurie svarbūs ne jums, o oponentui. Šios taisyklės nesilaikymas yra pati didžiausia klaida – galų gale atsitinka taip, kad žmogus įtikinėja tik pats save. Tai, kas svarbu priešininkui, išeina iš jo paties kalbos, taigi įsidėmėkite dar kartą – būtina atidžiai klausytis!

 

Nagrinėdami oponento klaidas, stenkitės jo neįžeisti, nes vos tai padarysite, iš karto nutrauksite diskusiją ir jau nieko nebegalėsite įrodyti. Pasireiškus menkiausiai agresijai, blokuojamas žodinis kontaktas ir ginčas virsta barniu.

Ginčykitės išmintingai

1. Neapsvaikite nuo savo argumentų. Girdėkite ir oponentą, juk kai kurie teiginiai jums tikrai priimtini – leiskite jam tai suprasti. Priešininkas pradės įdėmiau jūsų klausytis ir priims argumentus, net jei prieš tai buvo itin kritiškas.

2. Į priešininko žodžius žiūrėkite rimtai, nors galbūt esate nusiteikę skeptiškai ir abejojate jo protiniais gabumais. Tai – puiki galimybė išplėsti žinias ir įgyti patirties.

3. Nevenkite atviros konfrontacijos, kiekvienas konfliktas gali ir privalo būti pozityvus, o jūs galite jį tokį padaryti. Gana dažnai nuo bręstančio konflikto tiesiog pabėgame, elgiamės taip, lyg viskas būtų gerai, patylime, veide atsiranda dirbtinė šypsena, žodžiu, elgiamės kaip išgąsdinti. Nebijokite pradėti kalbėti pirmi ir nebaikite tol, kol kiekvienas jūsų nepajus, kad konflikto sprendimas pajudėjo iš mirties taško. Svarbiausia, neperimkite priešininko blogų emocijų, atskirkite jas nuo savųjų ir nuo ginčo esmės. Tai gana sunku, bet priešingu atveju kils barnis.

4. Ginčo metu pasistenkite atrasti bendrus taškus. Atrodytų, tokių ir būti negali, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Jei atidžiai klausysitės priešininko ir analizuosite jo argumentus, sutampančių požiūrių tikrai atrasite. Būtinai atkreipkite į juos priešininko dėmesį. Bendrumas lemia kompromisus ir susitaikymą.

5. Jokių asmeniškumų. Nelyginkite priešininko su kitais žmonėmis, ypač jeigu jie, jūsų nuomone, yra geresni. Kiekvienas mūsų giliai širdyje save laikome geresniais už kitus ir priminimas, kad tai toli gražu nėra teisybė, sugadins bet kokius santykius. Tai tarsi smūgis žemiau juostos. Dar vienas uždraustas kirtis – priešininko išvaizdos ir kalbėjimo manieros kritika. Jei tai padarysite – barnis garantuotas, o ir jūs patys galite gauti ne itin mielą atsakomąjį smūgį.

 

6. Prikišti oponentui praeities nuodėmių taip pat neverta – juk ginčijatės čia ir dabar, tai ir laikykitės šiandieninės temos! Nesumaišykite visko į vieną krūvą, nėra prasmės.

Ir galiausiai: jokiu būdu neperpasakokite žmogui gandų apie jį patį – būkite atsakingi tik už savo žodžius. Svetimos neigiamos nuomonės išsakymas sukels dar didesnį priešininko pyktį, o jūs pagarsėsite kaip gandų nešiotojas.

Į diskusiją su vyru

Susipykote su vyru? Jis trenkė durimis, kai tik paplūdote ašaromis? Kažko paprašėte, o vyras pradėjo rėkti? Patikėkite, ginčų ir barnių valdymas – jūsų rankose.

Neapsvaikite nuo savo argumentų. Girdėkite ir oponentą, juk kai kurie teiginiai jums tikrai priimtini – leiskite jam tai suprasti.

Pirma, niekada nekelkite balso pati ir neleiskite to daryti vyrui. Kitaip rėksmingo barnio neišvengsite. Kalbėkite geranoriškai ir ramiai, be sarkazmo ir kandžių replikų. Vyras iškart priims diktuojamas žaidimo taisykles – juk stiprioji lytis tiesiog nepakenčia skandalų, ypač jei juos lydi moteriškos ašaros ir isterijos priepuoliai.

Jei vyras pradeda kelti balsą, jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu – tęskite pokalbį ramiu tonu. Jis tą pastebės, pasijus nejaukiai ir tuoj pat nurims.

Atminkite, kad vyrai visada remiasi loginėmis išvadomis ir pagrįstais argumentais. Treptelėjimas kojyte ar tokie argumentai kaip „padaryk tai dėl mūsų“ arba „nes aš taip noriu“ vyrams skamba visiškai neįtikinamai ir netgi labai juos erzina. Ir atvirkščiai, logiški argumentai priverčia įsiklausyti į jūsų nuomonę.

Paklauskite, ką brangusis mano apie jūsų išvadas ir teiginius. Tai paglostys vyrišką savimeilę: sutuoktinis pajus, kad jus domina jo nuomonė ir esate pasiryžusi atrasti geriausią sprendimą. Net jei vyro argumentai bus gerokai stipresni, jis suvoks, kad ir jūsų teiginiai yra pagrįsti, ir, jei ne šį kartą, tai kitais atvejais pagarbiau vertins jūsų nuomonę.

Ir dar – ginčydamasi niekada nešokinėkite nuo vienos temos prie kitos. Pavyzdžiui, šiandien pirkto daikto aptarimas neturi virsti nepasitenkinimo išliejimu dėl kažkada vyro išrinkto pirkinio, kuris, pasirodo, buvo ne itin vykęs. Toks pokalbis neišvengiamai virs barniu. Todėl, kilus ginčui, su vyru kalbėkite tik apie vieną objektą ar problemą.

Tekstas S. Butkės.

Naujausi straipsniai