Geriausiu Lietuvos beisbolininku tituluojamam Dovydui Neverauskui (28) pastarieji metai buvo nelengvi – vos kelios ne karantino savaitės, persikėlimas į Japoniją, kurią iki šiol daugiausia mato tik pro viešbučio langą, kalbos barjeras ir įtemptas olimpinių žaidynių laukimas.
Su JAV susijusi nemaža dalis jūsų gyvenimo – siekdamas aukščiausių tikslų ten praleidote 11 metų. Ar tas laikotarpis buvo sėkmingas?
Tikrai taip! Šiaurės Amerikos beisbolo lygoje praleisti treji metai – vienos iš gyvenimo svajonių įgyvendinimas. Visgi į praeitį žvelgti nenorėčiau – vadovaujuosi požiūriu nuolat sau kelti naujus tikslus, tai padeda siekti karjeros aukštumų jau Japonijoje.
Čia su Hirošimos „Toyo Corp“ klubu pasirašiau vienų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams – manau, tai buvo geriausias sprendimas, atsižvelgiant į pandemijos sukeltą sudėtingą situaciją Amerikoje. Visgi pernelyg toli į ateitį taip pat nesižvalgau, ypač kai neturiu ilgalaikės sutarties. Jei sulaukčiau pasiūlymo, galima būtų pratęsti ir laikotarpį JAV.
O gal Europoje? Lietuvoje?
Nemanau, kad Europos klubinių komandų lygis panašus į dukterinių JAV komandų lygį. Todėl čia žaisti svarstyčiau nebent į karjeros pabaigą, jei dar liks parako. Galvočiau apie Italiją, čia esu ne kartą buvęs ir turiu pažinčių. Ji visada man prie širdies. Be to, prieš trejus metus jau buvau gavęs pasiūlymą ten žaisti. Lietuvoje netobulėčiau, žaisčiau nebent savo malonumui savaitgaliais, o įsikūręs kur nors kitur Europoje, galbūt padėčiau atverti karjeros duris kitiems Lietuvos beisbolininkams.