Genialumo paslapčių beieškant

Smegenys / „Fotolia“ nuotr.
Smegenys / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-04-27 19:30
AA

Kai žmogus pasižymi neeiliniais gebėjimais, sakome: „Jis tikras genijus.“ Tačiau apie tikruosius genijus kalba visas pasaulis. Kaip jie atsiranda: dėl gamtos kaprizo ar tam tikra tvarka sukritusio genų derinio, o gal dėl begalinių valios pastangų ir darbštumo?

Kas iš tiesų yra genijus – svarstoma per visą žmonijos istoriją. Tokie žmonės neretai vadinami pamišėliais, o kartais – be galo darbščiomis asmenybėmis. Genialių žmonių gimsta vienetai, o apie jų ypatingumą sprendžia normalieji, vidutinybės, o dažnai ir tie, kuriems apskritai stinga nuovokumo. Ne šiaip yra tiek visiems žinomų pasakymų šia tema. Dar Aristotelis tvirtino, kad nėra genijaus, kuris nebūtų šiek tiek pamišėlis. O jam prieštaravo T. Edisonas, tikindamas, kad bet kokio darbo rezultatą lemia 1 proc. talento ir 99 proc. darbo.

Dar Aristotelis tvirtino, kad nėra genijaus, kuris nebūtų šiek tiek pamišėlis. O jam prieštaravo T. Edisonas, tikindamas, kad bet kokio darbo rezultatą lemia 1 proc. talento ir 99 proc. darbo.

Genialumo tyrimai

Nors genijaus prigimtį tyrinėti daugiau imtasi tik XIX a., vis dėlto, kas yra tas genijus, aiškiau netapo, tyrėjų nuomonės skiriasi ir, matyt, visada skirsis. Štai italų psichologas C. Lombroso 1864 m. parašė pirmąjį mokslinį darbą šia tema – „Genialumas ir beprotybė“. O 1897 m. išleido knygą dar stipresniu pavadinimu „Genialumas ir išsigimimas“. Gal tuo ir nereikėtų labai stebėtis žinant, kad C. Lombroso buvo ir kriminologas, tad, tikėtina, jog jam teko susidurti su genialumu pasižyminčiais žiauriais nusikaltimais, kurie ir lėmė tokius knygų pavadinimus.

Tačiau jau XX a. pradžioje šio psichologo pasekėjai pradėjo leisti periodinį leidinį, kuriame buvo spausdinamos, jų manymu, genialių pamišėlių biografijos. Prie tokių buvo priskirti ir A. Hitleris, ir F. Dostojevskis, ir V. Van Gogas. Žodžiu, labai spalvingi ir skirtingi žmonės.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kokia energija vaikus apdovanoja jų gimimo diena

Genialumo priežasčių ir ypatumų ieškojo dar ne vienas mokslininkas ir teorijų buvo kilę pačių neįprasčiausių ir keisčiausių. Pavyzdžiui, kad ypatingus gabumus lemia saulės aktyvumas gimimo metu, taigi tokie žmonės dažniausiai gimsta vasario–kovo mėnesiais. Arba, kad tai susiję su podagros liga. Nors tai dabar ir atrodo visai neįtikima, tačiau geneliais laikomų žmonių biografijas studijavęs rusų genetikas V. Jefremsonas rado, kad kone visus šiuos žmones sieja podagra. Ji kankino ir Č. Darviną, ir G. Galilėjų, R Dieselį bei O. Bismarką...

Auga genijus? / Shutterstock nuotr.

Įdomu tai, kad tokį reiškinį galima net paaiškinti, mat dėl podagros žmogaus kraujyje padaugėja šlapimo rūgšties, kurios kiekis savo ruožtu aktyvina smegenų veiklą. Dar daugiau – šlapimo rūgšties formulė panaši į kofeino ir teobromino. Tai tonizuojančios medžiagos, kurių randama kavoje ir arbatoje. Tad gal šlapimo rūgštis ne tik žadina intelektą, bet ir stiprina meninius gabumus, nes genijų sąrašą galima papildyti podagra sirgusių Mikelandželo, Rembranto bei L van Bethoveno pavardėmis.

O gal svarbiausia – darbštumas ar gimimo data?

Dar viena teorija genialumą sieja su begaline valios jėga, didžiuliu darbštumu bei ištverme. Tokie buvo rašytojas H. K. Andersenas, JAV prezidentas A. Linkolnas, prancūzų generolas Š. de Golis. Atkakliai siekdami tikslo jie daug kam atrodė panašūs net į apsėstuosius, o jų darbštumo ir valios pastangų nėra net su kuo palyginti.

O vieno kurio horoskopo ženklo išskirti tarp genialių žmonių nepavyko. Nors tam tikrą dėsningumą astrologai išskyrė.

Genijų gimimo paslaptis norėjo atskleisti ir ne vienas astrologas. Tam tikrų bendrų dalykų rasta. Pavyzdžiui, dauguma genijų gimė saulei tekant arba vidurdienį. Ir vos vienas kitas – vakare arba naktį. O vieno kurio horoskopo ženklo išskirti tarp genialių žmonių nepavyko. Nors tam tikrą dėsningumą astrologai išskyrė. Pavyzdžiui, išskirtiniais talentais pasižymi gimusieji ženklų sandūroje tarp Avino ir Jaučio, Svarstyklių ir Skorpiono bei Ožiaragio ir Vandenio ženklų. Tai yra balandžio 19–22, spalio 21–24 ir sausio 19–23 dienomis. Vertindami skirtingų planetų įtaką, astrologai pastebėjo, kad mokslininkų horoskopuose stipriai veikė Saturnas, menininkų – Uranas, rašytojų – Jupiteris. Apskritai svarbiuose horoskopo taškuose esančios ir darniai sąveikaujančios Urano, Neptūno ir Merkurijaus bai Jupiterio, Veneros ir Neptūno planetos lemia išskirtinę ryškią asmenybę.

Tad iš kur ir kaip vis dėlto atsiranda genijai? Atsakymų į šiuos klausimus žmonija vis dar ieško ir, nors daug dalykų jau yra atskleista ir paaiškinta, dar daugiau tebelieka mįsle.