Rodos, dar ką tik žydėjo obelys, o štai jau pradeda kvepėti prinokusiais obuoliais. Vasara dar nesibaigė, tačiau rugpjūtį dauguma sodo ir kambarinių augalų jau pradeda ruoštis žiemai. Kaip galėtume jiems padėti?
NAMUOSE
Gloksinijos
Kai šios vazoninės gėlės nustoja žydėti, palaipsniui jas reikia pradėti laistyti vis mažiau. Nugeltus ir nudžiūvus lapams (nunykus antžeminei daliai) vazonėliai su šakniagumbiais nuo palangių išnešami žiemoti ten, kur sausa ir vėsu (apie 10 laipsnių).
Jeigu nužydėjusias gloksinijas paliksite kambaryje ir intensyviai laistysite toliau, augalas išstyps ir nespės sukaupti jėgų kitam sezonui. Peržiemojusios gloksinijos, persodintos į naujas žemes, įpraston vieton sugrįš tik vasario mėnesį.
Ciklamenai
Iki vasaros vidurio vėsiai ir sausai laikyti ciklamenai pagaliau sulaukė savo laiko – liepos antrojoje pusėje - rugpjūtį šios vazoninės gėlės nubunda ir išleidžia pirmuosius lapelius. Tada jas reikia persodinti į naują drėgną žemę ir pastatyti šviesiai bei vėsiai (tinkamiausia temperatūra - 12-15 laipsnių), geriausia - ant šiaurinės palangės. Laistyti ir tręšti pradėti tik po savaitės.
Europinių ciklamenų šakniagumbiai žemėmis užpilami visiškai, persinių – trečdalis paliekamas virš žemės paviršiaus. Vazonėlis turi būti nedidelis, toks, kad nuo šakniagumbio iki vazonėlio krašto liktų apie 3 cm.
Svarbiausia - ciklamenų nelaistyti iš viršaus ir pasirūpinti, kad jiems nebūtų nei per šilta, nei per sausa.
Plokšteniai – Kalėdų kaktusai
Rugpjūčio pabaigoje plokšteniai taip pat nustojami nuolat laistyti. Rudenį jie bus išnešami ten, kur vėsoka (apie 12 laipsnių šilumos) ir dieną nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, o naktį augalo neapšviečia joks dirbtinės šviesos šaltinis. Kartas nuo karto labai nedaug laistoma. Pasirodžius pumpurams plokšteniai įnešami į šiltesnę patalpą ir vėl po truputį pradedami laistyti. Netrukus jie pražysta.
Kalankės
Dažna kalankė liepos mėnesį gausiai žydi. Vėliau, jei nežinosite tam tikrų priežiūros taisyklių, žiedų gali ir nebesulaukti arba sulaukti jų vos keleto per metus. Svarbu peržydėjusius žiedus nupjauti ir vazonėlį su augalu pastatyti ten, kur mažiau šviesos, ir visą mėnesį beveik nelaistyti. Po to vazonėlis su pailsėjusiu augalu vėl statomas įprastoje vietoje ir vėl pradedama normaliai laistyti, patręšiama kompleksinėmis trąšomis. Netrukus kalankė vėl pražys.
SODE
► Pavasarį žydinčios daugiametės gėlės (pvz., bijūnai) dalijamos arba persodinamos rugpjūčio mėnesį. Tada jos dar spėja gerai įsišaknyti iki šalnų ir žiemą ne taip bijo šalčio. Prieš persodinimą patrumpinami kero stiebai – paliekama apie 10 cm.
► Rugpjūtį į nuolatinę vietą gėlyne susodinamos birželį daigyne pasėtos našlaitės, neužmirštuolės, saulutės.
► Chrizantemos ir jurginai rugpjūtį dar nuolat laistomi ir kas dvi savaites tręšiami fosforo ir azoto trąšomis. Vėliau šios gėlės nebetręšiamos.
► Lelijos vienoje vietoje gražiai auga 4 - 5 metus. Vėliau jas reikia persodinti, atskirti dukterinius svogūnėlius. Pastarieji įsodinami 3 svogūnų gylyje. Kad nepultų grybinės ligos, patariama užberti iš pradžių smėliu, po to žemėmis. Poros centimetrų gyliu daigyne sodinami byrėti pradėję stiebiniai svogūnėliai. Šie žydės tik po kelerių metų.
► Bijūnai persodinami į kitą vietą arba dalijami kerais antrąją rugpjūčio pusę. Šakniagumbiai išskirstomi taip, kad kiekvienas naujas turėtų iki trijų požeminių pumpurų. Nuo šių iki žemės paviršiaus turėtų likti kokie 3-5 cm. Per giliai pasodinti bijūnai blogai auga, nežydi.
► Narcizai iškasami, kai pagelsta ir ant žemės sugula jų lapai. Atrenkami geri svogūnai, tada jie nuplaunami, dezinfekuojami (tamsiame kalio permanganato tirpale). Apdžiovinti iki rudens laikomi gerai vėdinamoje patalpoje 17 laipsnių temperatūroje. Rugpjūtį - rugsėjį susodinai atgal į lysvę (20-10 cm gyliu). Jei sausa, pasodintus narcizus patariama palaistyti, prieš šalnas - mulčiuoti.
► Šį mėnesį renkamos vienamečių gėlių sėklos.
► Rugpjūčio pradžioje sodinami (persodinami) rudenį – rugsėjį, spalį žydintys krokai ir vėlyviai ir pavasarį žydinčios scylės, žydrės, margutės, snieguolės.