Valstybės gynimo tarybos sprendimas sugrąžinti šauktinius į kariuomenę buvo netikėtas ir kelia daug diskusijų. Vieni puolė kritikuoti, kiti – pritarti, tačiau kol kas Seimas jo nepatvirtino, diskusijos šia tema nesiliauja, o nuomonės – itin skirtingos. Žmonės.lt šiuo klausimu pakalbino žinomus vyrus, kurių nuomonės taip pat buvo skirtingos, tačiau kiekvienas iš jų pateikė savų pastebėjimų ir patarimų.
Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus (47): „Jeigu nori taikos – ruoškis karui“
„Jeigu kariuomenės vadas nusprendė, kad reikia šauktinių, vadinasi, tai – ne šiaip sau. Jie planuoja, žiūri į ateitį: jeigu Lietuvos artimiausiu metu niekas ir neužpuls, ruoštis ir komplektuoti kariuomenę reikia, kad niekam niekada toks noras ir nekiltų.
Sakyti, kad jaunų kareivių neįmanoma apmokyti kautis su profesionaliais – nelabai teisinga. Aš pats pusdienį praleidęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione supratau, kad jeigu ten pabūčiau bent du mėnesius – jau tikrai galėčiau kažką padaryti.
Užtenka prisiminti pavyzdį, kaip mudžahedai kariavo prieš Sovietų kariuomenę aštuoniasdešimtais metais: jeigu rašyti nemokantis aguonų augintojas galėjo numušti modernų tų laikų rusišką lėktuvą, manau, kad koks nors jaunas žmogus tą patį irgi galėtų padaryti. Be to, šiais laikais ginklai yra labai modernūs, daug ką valdo kompiuteriai – dabar bėgiojimas po miškus nebūtų pagrindinė kova. Jeigu jaunuolis moka žaisti su „Playstation“ kompiuteriniu žaidimu, jie tikrai išmokti valdyti raketų sistemas ir panašius dalykus – iš esmės principas tas pats.
Manau, kad per devynis mėnesius žmogus tikrai gali nemažai išmokti – svarbu noras. Reikia nepamiršti, kad su jais bus tikri profesionalai, kurie daug ką patars. Mišri kariuomenė nėra blogai – šauktiniai pasitempia pagal profesionalus. Pats pabuvęs batalione galiu drąsiai pasakyti – ten nemažai šviesių žmonių, tarnavusių ir Afganistane – taigi ir karinė tarnyba dabar pakankamai intelektualus dalykas: nėra taip, kad tiesiog eina visi ir šaudo į visas puses. Izraelyje, pavyzdžiui, irgi nedidelė kariuomenė, o aplink juos – vien priešai, bet jie kažkaip sugeba sukurti tokią kariuomenę, kad noras jį puldinėti niekam į galvą neateina.
Per penkerius metus galima sukurti neblogą kariuomenę – jeigu šiuo metu mums realios grėsmės ir nėra, niekas nežino, kas bus po trijų ar penkerių metų? Jeigu nori taikos – ruoškis karui. Kuo stipresnė bus kariuomenė, tuo mažiau bus norinčių svetimiems įvedinėti savo tvarką. Dabar yra duotas signalas, kad visiems reikia ruoštis – jeigu rusai su savo broliais ukrainiečiais taip negražiai elgiasi, įsivaizduokit, kaip jie elgsis su kitais...“
TAIP PAT SKAITYKITE: Šauktiniai: atsakymai į svarbiausius klausimus apie paskolas, algas, darbą, amžių ir moteris
Didžėjus, radijo laidų vedėjas Jonas Nainys (31): „Per prievartą imti – absurdas“
„Turėtų būti savanoriai, kurie iš tiesų to nori. Tie, kurie yra ir motyvuoti, stiprūs fiziškai ir planuoja ateitį būtent šioje srityje. Per prievartą imti – absurdas! Mano vienas draugas dizaineris juokėsi, sakė, jei jį paims, tikrai ten bus naudingas, nes su dizainu kariuomenėje prasta situacija.
Imti į kariuomenę 38-erių dizainerį ar žinių vedėją, kuris turi gerą darbą, šeimą – nesąmonė, man tai atrodo nesuderinama. Jeigu man dabar reiktų eiti, būtų sunku. Esu praradęs motyvaciją.“
Verslininkas Ugnius Kiguolis (36): „Kariuomenę formuoti būtina“
„Seniai jau reikėjo formuoti kariuomenę – tai būtina. Juolab kai pas mus nemažai jaunimo, kuris nesimoko, nedirba, o vagia, narkomanauja, sėdi darbo biržoje – juos bent disciplinos išmokytų, o tai jau irgi gerai. Visus bedarbius, sėdinčius darbo biržoje bei gyvenančius iš pašalpų tikrai reikėtų paimti – jie vis tiek nieko neveikia, tik geria nuo mažumės. Kariuomenėje bent šio to išmoktų, disciplinos įgautų. Jeigu mano valia būtų, tokiems aš dar ilgesnę tarnybą skirčiau. Apskritai nematau bėdos tame, kad vyras eina į pratybas, išmoksta bent jau ginklus valdyti.
Kalba, kad beviltiška ruoštis karui, nes mes paruošime, tarkim, tris tūkstančius karių prieš jų trisdešimt – tai tada gal išvis nieko nedarykime ir džiugiai laukime, kol ateis kas panorėjęs? Juk Rusija tuos visus skaičius irgi gerokai pagražinusi... Bet kokiu atveju, reikia ruoštis, o išeis kaip išeis – juk jeigu visos šalys ruoštųsi, vienytųsi, jau vien tas duoda signalą priešams, kad į jų agresiją žiūrima rimtai. Aš už tai, kad iš mūsų pusės būtų signalas, jog karo atveju mes paprastai nepasiduotume.“
Bus tęsinys.
O ką manote jūs? Nuomonę kviečiame išsakyti komentaruose!