Savo šeimos verslą Lietuvoje jau keletą metų plėtojantys, restorano „Gaspar‘s“ savininkas Gasparas Fernandesas ir jo mylimoji Krystsina Kalbasnikava praėjusią žiemą apžiūrėjo visas Vilniaus bažnyčias, ilgais svarstė ir pagaliau savo gražiausiai gyvenimo šventei pasirinko Šv. Mikalojaus bažnyčią. „Susipažinome labai seniai, pagaliau subrendome santuokai“, – švytinčiomis iš laimės akimis pasakojo Krystsina.
Indiškas, portugališkas ir baltarusiškas kraujas
Į Lietuvą indų bei portugalų kraujo turintis Gasparas Fernadesas atkeliavo prieš keletą metų. Aistringai mylintis kulinariją virtuvės šefas per trumpą laiką ne tik pelnė sostinės svečių pripažinimą, bet sugebėjo savo restoraną paversti pagrindine turistų traukos vieta. Paragauti „Gaspar‘s“ patiekalų šiandien žmonės plūsta ir iš aplinkinių šalių.
Gimęs Goa miestelyje Gasparas jau nuo mažens žinojo, kad jis puikiai gamins maistą. Jo senelis taip pat buvo šefas.
Krystsina gimė Baltarusijoje. Su savo būsimu vyru jiedu susipažino Anglijoje, kai Krystsina ten mokėsi. Vėliau būsima Gasparo žmona įstojo į Europos Humanitarinių mokslų universitetą, persikėlė į Vilnių. Gasparas greitai suprato, kad norint turėti mylimąją šalia – jam teks keltis gyventi į Lietuvą.
Krystsina prisipažįsta, kad lygiai taip pat, kaip abu mėgsta gaminti, prižiūri savo verslą Lietuvoje – jie norėjo suorganizuoti ir savo vestuves, tačiau dėl netobulos lietuvių kalbos nusprendė viską palikti vestuvių planuotojai.
Norėjo Italijos, bet pasirinko Lietuvą
Iš pradžių iškelti vestuves Gasparas troško Italijoje, gražiame kaimelyje tarp kalnų.
„Vėliau supratome, kad ir kokia žavi ta maža Italijos koplytėlė bebūtų, viską surengti ten, kai gyvename Lietuvoje – per daug sunku. Todėl gimines, artimuosius pakvietėme čia. Mūsų svečių tikrai nedaug, kadangi vestuves keliame ketvirtadienį,“ – kalbėjo virtuvės šefas.
Žiemą pora apvažiavo visas gražiausias Vilniaus bažnyčias. Šv. Mikalojaus bažnyčią pasirinko dėl to, kad pastaroji pasirodė jauki, patiko baltas pastato vidus.
„Tikriausiai daugelis galvoja apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, ten tikrai būtų buvę įspūdinga, bet mes norėjome kažko jaukesnio. Planuojame po ceremonijos įsiamžinti su svečiais, vėliau laukia jaunųjų fotosesija, o vakarinei daliai užsakėme Belmontą,“ – pasakoja Krystsina.
Pagrindinis vestuvių akcentas – maistas
Jaunavedžiai kartu ir darbe, ir namuose. Praleisdami 24 val. per parą jie sutaria beveik visais gyvenimo ir profesiniais klausimais. Per savo šventę abu vienareikšmiškai nusprendė – didžiausia pramoga svečiams bus maistas.
„Truputį jaudinuosi, kad gaminsiu ne pats, bet pasitikiu savo restorano komanda. Svečiai suvažiuos iš skirtingų pasaulio kampelių, todėl su žmona norėjome juos nustebinti. Pagalvojome, kad daug paprasčiau, nei ruošti kiekvienam atskirą patiekalą, bus jei padarysime bendrą stalą. Patikėkite, pasišovėme pagaminti net veganiškus patiekalus“, – neslepė Gasparas.
Pažinodama pačius geriausius maisto tiekėjus Lietuvoje, pora pasirūpino, kad jų vestuvėse netrūktų gurmaniškų valgių ir geriausių gėrimų.
„Daugiau viskas paprasta. Aš paskutinę naktį praleisiu su geriausia drauge, Gasparas – su bičiuliu. Baltarusiškos tradicijos yra panašios į lietuviškas – jaunikis nematys suknelės iki pat paskutinės akimirkos, o mane prie altoriaus lydės tėtis“, – prieš didžiąją dieną išdavė Krystsina.
Žiedai ir suknelė – ilgai ieškoti, bet džiuginantys
Jaunoji apie savo nuotakos suknelę prieš vestuves nedaugžodžiavo: „Gasparas jos dar nematė, negaliu visko išduoti. Drabužį pirkau Lenkijoje. Vienoje parduotuvėje radau būtent tai, ko norėjau. Man labai patiko modelis, parsivežus ją į Lietuvą teko šiek tiek persiūti. Žiedus gaminome pagal užsakymą. Norėjosi kažko savo, Gasparo žiedas šiek tiek kuklesnis, o mano – puoštas deimantais“, – pasakojo Krystsina.
Plaukus svarbią dieną moteris patikėjo mėgstmai stilistei. „Yra tik viena vieta, kur man visuomet juos sugarbanoja taip, kaip patinka“, – neslėpė nuotaka.
