Garsaus Gargždų viešbučio „Lijo“ šeimininkė Daina Šatkienė – apie laimę ir mažo miestuko privalumus

Daina Šatkienė / Jurgos Radzevičiūtės nuotr.
Daina Šatkienė / Jurgos Radzevičiūtės nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
2018-06-10 14:40
AA

Laimė nutekėjimo be jokios ironijos: kadaise klaipėdietė po vedybų persikraustė į Gargždų miestelį, augino vaikus name, iš kurio terasos matyti upė, su vyru sukūrė verslą, kuris atnešė populiarumą, – Dainos ŠATKIENĖS (45) restoraną „Lijo“ pamėgo ne tik gargždiškiai, bet ir pramogų pasaulio žvaigždės.

Kai važiavome autostrada Gargždų link, kolegei paskambino draugė: „Kur esi? Važiuojat į Gargždus? Tai turbūt į „Lijo“? Nes daugiau ten nieko nėra.“ Daina pasiginčytų, kad yra. Pradedant futbolo klubu, baigiant didelėmis įmonėmis ir gražia gamta. Klaipėda tik už 15 kilometrų, tad, norėdama susitikti su draugėmis, ji nulekia į Senamiestį anksčiau, nei kuri atvažiuoja per kamščius iš kito uostamiesčio galo. Į Klaipėdą vyksta beveik kasdien, nes turi nemažai reikalų – yra Klaipėdos apskrities „Lions“ moterų klubo „Smiltė“ prezidentė.

Visi paveikslai namuose – iš aukcionų, skirtų pagelbėti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimoms, – Daina sako, kad tada jaučiasi nemažą pinigų sumą išleidusi prasmingai. Aukcionuose, vykstančiuose lapkričio mėnesį, klubas surenka net po 50 tūkstančių eurų.

Dabar, karštą vidurdienį, savo namų terasoje ji pilsto gaspačą, o mes ganome akis šimtametėse akacijose – seniai seniai čia buvo dvaro teritorija. Idealiai nupjauta žolė, šioks toks įdubimas – kadaise, kai buvo maži, ten vaikai turškėsi baseine, paskui kieme dūko ant batuto, o dabar tylu: dukra Kamilė studijuoja Vilniuje, sūnus Benas jau metus mokosi ir žaidžia futbolą viename Vokietijos klubų.

Dainos vyras Dainius, užsiimantis statybų verslu ir kuriantis kaituotojų rojų Svencelėje, užsisukęs darbuose, nuo svečių pasislėpė net triušis ir katinas, taigi klausomės tyliai šnekančios šeimininkės ir kaimynų žoliapjovės zyzimo, kuriais nutilus staiga su nauja jėga įsijungia paukščių choras.

„Sakote, šiltnamio kampą matote? Oi, ne, tai kaimynų – neturiu nė vienos lysvės, o ir tvoromis mes neapsitvėrę. Keli medžiai, keli krūmai, daug priežiūros nereikalaujančios gėlės, prieskoniai vazonėlyje, ir tiek. Mama pasodino keturias šilauoges, kelis braškių krūmelius su viltimi, kad gal jie išsikeros ir pamažu subręsime daržui... Juk miestelyje neįprasta jo neturėti. Bet kad dabar, kai vaikai gyvena kitur, ir mes rečiau būname tuose namuose – kartais tik pernakvojame ir vėl – į darbus.“

Dėl restorano pavadinimo „kalta“ Alina Orlova – ją įmonės dešimtmečio proga Daina nori prisikviesti į koncertą. Nes tuomet ji nusipirko dainininkės albumą, kartą vakare namuose jo klausėsi Dainius, ant servetėlės užsirašinėjo žodžius, vienas jų buvo toks, koks Alinos dainos pavadinimas – „Lijo“.

Kai man kas nors sako, kad „Lijo“ jau užauginome ir galime atsipūsti, sakau, kad iki šiol jį auginu, iki šiol jaukinuosi klientus – tai nenutrūkstantis veiksmas, negali tiesiog užmigti ir visko paleisti savieigai.

Dar iki jo pora turėjo barą, kuriame yra dainavę ir Saulius Povilaitis, ir Vytautas Kernagis, o dabartiniame restorane irgi koncertavo daugelis dainininkų – nuo Sashos Song iki Jurgos Šeduikytės. Daina sako, kad niekada nėra buvę, jog kas perklaustų: „Kur kur? Į Gargždus? Ne, ačiū, nevažiuosiu.“

Pamena, kad kai Londone buvo pats pirmasis Jazzu koncertas, o Daina svečiavosi pas draugus, į tą koncertą nuėjo ir per pertrauką tiesiai Jazzu paklausė, ar negalėtų į Gargždus atvažiuoti. Kodėl ne – atvažiavo, nors turbūt pirmą kartą koncertavo tokioje mažoje erdvėje.

Kadaise jie išlošė, nes visiškai pasitikėjo architektų komanda, kuri kūrė restorano ir viešbučio interjerą ir eksterjerą, – specialistai stebėjosi, kad Šatkai visiškai nesikišo į kūrybos procesą. Jaukus skandinaviško stiliaus restoranas neturi nė lašo provincialumo – galėtų stovėti bet kurioje Europos sostinėje.

„Kai man kas nors sako, kad „Lijo“ jau užauginome ir galime atsipūsti, sakau, kad iki šiol jį auginu, iki šiol jaukinuosi klientus – tai nenutrūkstantis veiksmas, negali tiesiog užmigti ir visko paleisti savieigai. Ką tik švenčiau gimtadienį, į kurį sukviečiau visus 25 savo darbuotojus, – ir jie visi atėjo, turbūt nesu žiežula... Niekada nepavargstu bendrauti, man visada reikia veiksmo. Jei jo nebūtų, turbūt numirčiau! Net su mažais vaikais namie mažai tebuvau – labai reikėjo veiklos.“

Daina sako, kad mažas miestukas turi ypač daug privalumų, kai augini vaikus, – jų niekur nereikia vežioti, mokykla, būreliai, draugai – viskas šalia.

Prašnekus apie vaikus, balse gali pajusti ilgesį – susiskaičiavusi dienas, kada ir kiek septyniolikmetis sūnus pabus namie per trumpas atostogas, smagu, kad nors vasarą dukra dirbs Svencelėje – ten vakarais pas ją nulėks. Taip, nesigina, dabar yra liūdniau. Prie naujo gyvenimo etapo reikia tiesiog priprasti.

„Turbūt jaučiuosi laiminga, o geriausias vaistas nuo liūdesio yra bendravimas – po kelių dienų su keturiomis draugėmis išskrendame savaitei į Gran Kanariją: kažkada visos susidraugavome, pradėjusios prieš 20 metų Gargžduose kartu sportuoti. Aplankysime ten gyvenančią emigravusią buvusią savo trenerę. Dabar irgi keliuosi apie septynias, į sporto klubą nueinu pėstute ar nuvažiuoju dviračiu, paskui pievoje priskinu triušiui dobiliukų. Tada – kava terasoje, vėliau – į darbą, kur dažnai vakaroju iki vėlumos. O kai sėdžiu terasoje, akys ilsisi. Dar prieš savaitę kitame Minijos šlaite suskaičiavau kokius aštuonis žalios spalvos atspalvius – pradėjo sprogti pumpurai. Birželį pražys baltosios akacijos...“

Dainos Šatkienės patiekalų receptai

Vyšninių pomidoriukų gaspačas / Jurgos Radzevičiūtės nuotr.

Vyšninių pomidoriukų gaspačas

1,25 kg vyšninių pomidorų

40 g kalendrų

50 g bazilikų

4 skiltelės česnako

50 g cukraus pudros

2 g juodųjų pipirų

20 g druskos (būtina ragauti)

200 ml alyvuogių aliejaus

Gaminti labai paprasta: Daina visus ingredientus sudeda į trintuvą, įpila 100 ml aliejaus ir sutrina (kuo smulkiau sutrinsite, tuo daugiau bus skysčio). Tada supila likusį aliejų ir dar šiek tiek pamaišo. Patiekia su pesto padažu. Kadangi dabar laiškinių česnakų metas, o ir Dainos mama jų užsiaugino, pestas bus iš jų.

Laiškinių česnakų pesto padažas

1 ryšulėlis laiškinių česnakų

1 saujelė petražolių

50 g parmezano

50 g kedrinių pinijų

150 ml alyvuogių aliejaus

šiek tiek žaliosios citrinos sulčių

druskos, pipirų

Viską reikia sutrinti trintuvu.