Lietuvos roko grupė „Garbanotas“ (anksčiau – „Garbanotas Bosistas“) pirmadienio vakarą ištikimiausiems gerbėjams pristatė dainą „Liūdnos akys“. Tai pirmasis singlas iš būsimo albumo „Paskutinė saulė“. Kartu su „Liūdnomis akimis“ pristatytas ir mistiškas dainos vaizdo klipas, kuris, anot režisieriaus Tito Sūdžiaus, kaskart peržiūrimas iš naujo priverčia žiūrovą atrasti naujų ir netikėtų elementų.
Taikėsi į vakarietišką kartelę
„Scenarijų parašiau aš. Buvo daug idėjų iš komandos, mažesnių sprendimų, kurie papildė bendrą viziją. Filmavimas truko tik porą dienų, bet pirmas susitikimas su grupe vyko liepos mėnesį, tad visi darbai vyko nuo liepos iki dabar“, – apie kūrybinio proceso įgyvendinimą kalba T. Sūdžius.
Vaizdo klipe nemažai vesterno elementų – pagrindinio aktoriaus apranga, už džinsų kyšantis ginklas, kaubojiška mistinės nuotakos skrybėlė. Režisierius juokauja, kad stengėsi klipo nepaversti į vesterną, tačiau jo galva nuo vaikystės užkišta vesterno filmais.
„Visgi įkvėpimas atėjo iš kitur. Klausydamas „Liūdnų akių“, buvau atsipalaidavęs, niekur neskubėjau ir tada prieš akis iššoko Luis Buñuel filmas „Andalūzijos šuo“, kurio bendraautorius buvo ir dailininkas Salvadoras Dali. Ten buvo scena, kur moteriai pjauna akis, todėl norėjos tą sceną subtiliai atkartoti“, – pasakoja klipo sumanytojas.
Pasak prodiuserio Lauryno Mataičio, vaizdo klipas kūrybinės komandos buvo peržiūrėtas daugiau nei 100 kartų siekiant ištobulinti kiekvieną detalę: „Uždėjus vis naują gabalėlį, reikėdavo žiūrėti iš naujo. Tai visa postprodukcija, titrai, animacija, garso efektai, kurie suteikia klipui kažką naujo. Dar daugiau žiūrėti darosi sunku. Klipas padarytas, norisi, kad kiti juo pasidžiaugtų.“
Dainos ekranizacija kelia skirtingas interpretacijas ir idėjas. Paklaustas, kaip keliais sakiniais apibūdintų „Liūdnų akių“ klipą dar nemačiusiems, režisierius nepasimeta. „Trumpai – vyruko apsilankymas pas mistinę liūdesio gydytoją. Noriu išlaikyti abstrakčią idėją ir neišryškinti racionalių simbolių. Tie simboliai turi sudirginti žiūrovo vaizduotę patys“, – sako T. Sūdžius.
„YouTube“ platformoje vos pasirodžius dainai ir klipui vienas klausytojas teigė, jog tai vienas geriausių visų laikų lietuviškų vaizdo klipų. Režisierius sako, kad tai stiprus pareiškimas, tačiau norėjosi įtraukti ir užsienio žiūrovus: „Nors daina ir lietuviška, taikėmės į vakarietišką kartelę. Manau, mums visai gerai pavyko.“
Naujas „Garbanoto“ albumas ir koncertinis turas
Grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarukas Joneikis pasakoja, kad grupė į klipo kūrimo procesą per daug nesikišo, nes pasitikėjo kūrybine klipo komanda ir jų sprendimais. Tik vienoje klipo scenoje jie pasirodo kaip duobkasiai, užkasantys pagrindinį veikėją.
Apie dainos atsiradimą sklando keletas versijų. Viena iš jų – Šarukas, sėdėdamas kavinėje, gavo lapelį su nubraukta akimi ir užrašu „Jokių liūdnų akių“.
„Taip sukūriau priedainio tekstą. Daina gimė iš lėto, ji vis keitėsi, prisilipdydavo tekstu, melodija. „Liūdnos akys“ iš lėto auga ir išlaiko harmoniją. Kai pirmą kartą perklausėme dainą, galvojome, kad kažkas blogai. Bet kuo daugiau klausėme, tuo labiau supratome, kad pasineriame į lengvą ir malonią hipnozę“, – apie dainos atsiradimą pasakoja „Garbanoto“ lyderis.
Po mažos pertraukos grupė vėl uždainavo lietuviškai. Š. Joneikis pasakoja, kad grupė norėjo atrasti naują mūsų gimtosios kalbos skambesį: „Tai savotiška paieška, ką galima gražaus padaryti su lietuvių kalba, ar gali ji skambėti kitaip. Tai ne dainuojamoji poezija, paremta tekstu, bet lygiavertis santykis tarp muzikos ir žodžių.“
Būsimas trečiasis studijinis „Garbanoto“ albumas vadinsis „Paskutinė saulė“ ir klausytojų ausis turėtų pasiekti gruodžio mėnesį. Nors albumo pavadinimas skamba šiek tiek liūdnai ir melancholiškai, Š. Joneikis tvirtina, jog interpretacijų gali būti įvairių, ir jos nebūtinai liūdnos.
„Ganėtinai dramatiška paskutinis saulėlydis, ar ne? Bet čia kaip pažiūrėsi – gal tai paskutinė saulė šiandien, o rytoj jau vėl bus kita“, – teigia vokalistas.
Psichodelinio roko skambesys
Paklaustas, ar grupė išlaikys psichodelinio roko skambesį, Š. Joneikis pasakoja, kad žanriškumas dabar labai neapibrėžtas, ir neaišku, ką šiuolaikinėje muzikoje galima pavadinti roku: „Vyksta žanrų maišymasis. Aišku, nesame hiphopo grupė, viskas paremta instrumentine roko muzika. Sakyčiau, albume laukia labiau ne psichodelinis, o psichologinis rokas. Jis turi tam tikrų meditacijos bruožų.“
Dažnai atlikėjams įtaką daro kiti muzikantai ir tai jaučiasi jų kūryboje. Ar „Garbanotas“ stengėsi ieškoti inspiracijos panašių grupių kūriniuose? „Man atrodo, kad mūsų albumas yra mišinys tarp to, kas įkvepia ir kas savita. Kai kurios dainos jau buvo sukurtos prieš kelerius metus. Štai praeitas albumas „Room For You“ turėjo daug panašumų su „Tame Impala“, „King Gizzard & The Lizard Wizzard“ kūryba“, – pasakoja Š. Joneikis.
Grupės albumo pristatymo koncertai numatomi prieš Kalėdas. „Garbanotas“ planuoja į sceną lipti keturiese, tačiau, anot pašnekovo, šį kartą norėtųsi vizualiau atkreipti klausytojų dėmesį ir sukurti mini teatrą ant scenos, taip pat ateityje norėtų išbandyti pučiamųjų orkestro skambesį.
Vienintelis akivaizdus ir jau dabar matomas pasikeitimas – tai grupės pavadinimas. Atsisakę žodžio „bosistas“ dabar ketveriukė save vadina tik „Garbanotu“.
„Užsienio radijuose arba festivaliuose visi suklysta rašydami mūsų pavadinimą. Žmonėms kartais sunku tuos du žodžius teisingai sudėlioti. Mums patiems irgi norėjosi kažkokios kaitos, manau, tai gražus pasikeitimas, nes pavadinimas atpažįstamas. Juk dažnai žmonės sako: einame į „Garbanoto“ koncertą. Ir visiems viskas aišku!”, – įsitikinęs grupės lyderis.