Prieš daugiau nei mėnesį praūžęs modernus muzikinis projektas „Finalo ketvertas“ į lietuvišką sceną atpūtė neregėtus, jaunatviškus veidus. Projekto metu viena ryškiausių atlikėjų tapo Gabrielė Užkurytė-Senjasa (18). Savo neeiline išvaizda, žavinga šypsena bei išskirtinio balso tembru mergina sužavėjo ne tik komisijos narį Egidijų Dragūną, bet ir televizijos žiūrovus.
Būtent jų dėka Senjasa buvo sugrąžinta į muzikinio projekto pusfinalį, kuriame užsitarnavo dar didesnį klausytojų palaikymą – kai kurių jos pasirodymų peržiūros Youtube platformoje renka virš 118 tūkst. peržiūrų.
Šiuo metu Gabrielė yra abiturientė, kuri aktyviai ruošiasi egzaminams. Scenoje drąsi ir koketiška atlikėja mokykloje tampa santūri ir pareiginga mokinė. „Mokyklos aplinkoje esantiems žmonėms iki šiol sunku patikėti, kad esu vienas ir tas pats asmuo – gimnazijos mokinių prezidentė tampa vulgari atlikėja scenoje. Gebu būti visokia, tačiau išlaisvinu save tik scenoje, manau, tai artisto dalis“, – teigia Gabrielė.
Kaip atrodo tavo dienotvarkė pasibaigus muzikiniam projektui „Finalo Ketvertas“?
Intensyvesnė nei įprastai. Prasidėjus egzaminų maratonui, didžiausią savo laiko dalį skiriu mokslams, laisvesniu metu vykstu į studiją, įrašinėju ir kuriu dainas. Taip pat mano dienotvarkę papildo ateities planai: tvarkau su studijomis susijusius reikalus.
Ne paslaptis, kad projektas reikalavo daug asmeninio laiko ir pastangų. Kaip sekėsi suderinti dvyliktos klasės sunkumus, ruošimąsi egzaminams ir repeticijas?
Nemeluosiu, buvo ir sunkių akimirkų, tai reikalavo daug susikaupimo ir jėgų, tačiau galiu atsakyti taip: teisingai susidėliojus prioritetus, viskas įmanoma. Būtent šis gebėjimas man padėjo sėkmingai valdyti savo laiką, spėti įvykdyti tai, ką susiplanavau. Šiuo metu taip pat atsakingai ruošiuosi egzaminams, tačiau laikas bėga labai greitai, todėl niekada nepamaišytų dar viena papildoma pasiruošimo diena iki egzamino. Šis bėgančio laiko jausmas dažnai varo iš proto. Būtent tokie pojūčiai yra daugelio abiturientų gyvenimo dalis (juokiasi).
Ar pasitaikydavo mokytojų, kurie skatindavo savo dėmesį nukreipti į mokslus, o ne į sceną?
O taip! Prasidėjus mano pirmiesiems projektams, daugelį mokytojų guodė faktas, kad „tai greitai praeis”. Deja, teko juos nuvilti, nes mano pasirodymai scenoje vis dažnėjo. Nors daug laiko skirdavau sceninei veiklai, niekada nesimokiau prastai ir visada stengdavausi savo žiniomis bei pažymiais nenusileisti klasės draugams. Gebėdavau balansuoti ne tik tarp mokslų, bet ir aktyvios popamokinės veiklos: dvejus metus buvau Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokinių prezidentė. Net ir pasibaigus kadencijai stebinu mokytojus gebėjimu būti visur. Kad ir kaip bebūtų, mokytojai viso projekto metu sirgo ir stipriai mane palaikė.
Ką planuoji veikti pabaigus mokyklą?
Baigusi mokyklą studijuosiu Didžiojoje Britanijoje. Tik šioje šalyje atradau studijas, kurios mane domina. Ilgų apmąstymų ir domėjimųsi lydima, pirmu variantu pasirinkau studijuoti The Institute of Contemporary Music Performance (ICMP) – tai pasirodė ta erdvė, kuri užtikrina mano trokštamų žinių, gebėjimų bei praktikos įgijimą. Muzikos industrija šioje šalyje yra labai gerai išvystyta, tad žinau, kad tiek savo pastangomis, tiek aplinkos bei konkurencijos skatinama, turėsiu galimybę maksimaliai tobulėti savo srityje.
Planuoji nuolatines studijas užsienyje ar ateityje nusimato projektų, dėl kurių grįžtum kurį laiką praleisti Lietuvoje?
Šiuo metu neplanuoju jokių televizinių projektų, tačiau esu įsitikinusi, kad sugrįžti į Lietuvą turėsiu daug progų – tiek dėl artimųjų, tiek dėl muzikos!
Apie kokią profesiją svajojai nuo mažens?
Dažnai su šeima prisimename mano pirmąjį tyriausią norą būti valytoja – tuo metu gavau netgi žaislinį valymo rinkinį! Tačiau prisiminus tą laiką, pamenu, kad jau tada buvau didžiausia Beyonce’s fanė, nors sąmoningas noras siekti atlikėjos karjeros subrendo laikui bėgant, dalyvaujant projektuose, stebint save iš šalies ir priimant naujas galimybes. Galbūt jau tada pasąmonėje formavosi noras būti scenoje.
Ko palinkėtum abiturientams, kurie vis dar nežino kokią profesinę kryptį pasirinkti?
Stengtis kuo geriau pažinti save! Visur dalyvauti, savanoriauti, įsitraukti į įvairias akcijas ir veiklas, kad suprastum ką gebi geriausiai. Beje, knygos taip pat gali leisti geriau pažinti save. Jei knygos ir jų skaitymas nepadeda, tuomet naudingas gali būti ir atsakingas naršymas internete. Čia gali rasti begales įvairių testų ar metodų savo asmenybei atskleisti. Variantų nemažai, tereikia atrasti tam laiko. Manau, tiems, kurie dar nežino savo planų po mokyklos baigimo, laisvi metai (angl. Gap Year) yra taip pat puikus variantas. Turiu pabrėžti, kad tai naudinga tik tuo atveju, kai žinai ką veiksi ir metai nebus švaistomi. Svarbiausia viską daryti užtikrintai, o jei kyla abejonės – ieškoti kitų alternatyvų.
