Nežinau, kiek kartų į mano prašymą pasikalbėti atsakydavote, kad dar ne laikas. Kodėl taip ilgai delsėte duoti bendrą interviu?
Gabrielė: Mums tai – tikrai metų interviu. Delsėme, nes atvirauti apie asmeninį gyvenimą – neįprasta. Dviejų žmonių santykiai – trapūs tarsi porcelianas, tad norisi juos saugoti.
Vaidotas: Kiek galėjau, visada tos temos vengiau. Tačiau suprantu, kad ir Gabrielės, ir mano darbo dalis yra pasakoti savo istoriją. Kartais tenka pasakyti daugiau, nei norėtum, bet tai priimu kaip gyvenimo ir darbo dalį. Tačiau vis tiek norėtųsi kuo daugiau palikti sau, už užsklandos...
Apie jausmus kalbėti nėra lengva?
Vaidotas: Esu pragmatiškas. Man lengva kalbėti apie konkrečius dalykus. Ir Dakare dalijuosi paprastais dalykais: kokia buvo trasa, ratą keitėme ar ne. Nepasakoju, kokia emocinė krizė buvo ištikusi ar kaip pradėjau abejoti savimi. Lenktyniaujant tokiems dalykams nėra laiko – svarbu, jei prireikia, kuo greičiau pakeisti tą ratą.
Per pirmąjį pasimatymą išgirdus tokias tiesmukas Vaidoto pastabas nesinorėjo tiesiog apsisukti ir nueiti?
Vaidotas: Ji sėdėjo automobilyje!
Gabrielė: Vis dėlto tikiu, kad suveikė ta elektra...